Valdas Lukoševičius, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas, pasakoja, kad šiuo metu biokuras su komunalinėmis atliekomis sudaro apie 80 proc. šildymui naudojamų medžiagų, o gamtinės dujos – apie 20 proc. Vis didesnė šildymui naudojamo biokuro dalis lėmė ir iki ankstesnės žiemos kritusias šildymo kainas, tačiau pradėjus augti dujų kainoms brango ir miestų šildymas.
„Tikėtina, kad šie pokyčiai nėra visam laikui, ilgainiui grįšime prie 2020–2021 m. sezono lygio. Tačiau artimiausia perspektyva rodo, kad šiluma šią žiemą brangs apie 10–20 proc., palyginti su praėjusiu šaltuoju laikotarpiu“, – sako V.Lukoševičius.
Anot pašnekovo, labiausiai didėjančias kainas jaučia žmonės, gyvenantys senuose, energiškai neefektyviuose būstuose: „Akivaizdu, kad naujų pastatų ir renovuotų daugiabučių gyventojai, gyvenantys tame pačiame mieste, esant vienodai šilumos vieneto kainai už šildymą moka kelis kartus mažiau negu žmonės, gyvenantys visiškai neatnaujintame, sovietinių laikų daugiabutyje.“
Ieškoma sprendimo būdų
Ekspertas pabrėžia, kad siekiant stabilizuoti padėtį tiek valstybė, tiek Lietuvos šilumos tiekėjai imasi trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių.
Pirmosios apima valstybės taikomas kompensacijas socialiai remtiniems gyventojams ir pastaruoju metu padidintą jų gavėjų ratą.
Ilgalaikės priemonės apima per pastaruosius metus reikšmingai atnaujintus šilumos tiekimo vamzdynus ir šildymui vis mažiau naudojamą brangų iškastinį kurą. Jis keičiamas vietiniu kelis kartus pigesniu biokuru.
„Tai, kad apie 80 proc. šildymui naudojamų medžiagų sudaro biokuras, komunalinės atliekos ir kiti atsinaujinantys ir vietiniai energijos šaltiniai (AEŠ), yra daugybės metų valstybės remtų iniciatyvų padarinys.
Atliekų deginimo, kogeneracinių ir biokuro elektrinių politikos propagavimas lėmė, kad šalyje šildymui beveik nebenaudojamos gamtinės dujos ir mazutas. Tai duoda didžiulę naudą valstybei, savivaldybėms ir žmonėms. Apskritai šis rezultatas yra labai džiuginantis, nes panašių atvejų Europoje, kai tokiu sparčiu tempu į antrąjį planą būtų nustumtas iškastinis kuras, labai mažai“, – pasakoja pašnekovas.
Auga susidomėjimas renovacija
Svarbu nepamiršti ir kitos ilgalaikės priemonės, padedančios gyventojams sutaupyti, – daugiabučių renovacijos. Šiemet Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) užsakymu atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 56 proc. apklaustųjų, kurie gyvena senuose daugiabučiuose, sako, jog šildymo kainų augimas skatina juos galvoti apie būsto modernizavimą.
„Akivaizdu, kad jeigu anksčiau būtume renovavę visus daugiabučius, šiandien juose gyvenantys žmonės nejustų tokio galvos skausmo, nors miestai vis dar šildomi dujomis. Labiausiai skatiname kvartalinę renovaciją, nes atnaujinant pastatus tokiu būdu šilumos tiekėjai gali žengti koja kojon su modernizuotomis teritorijomis ir tiesti mažesnio skersmens vamzdžius, atsisakyti dalies katilų ir taip užtikrinti optimalų šilumos tiekimą.
Taip pat džiaugiamės vis aktyvesne mažąja renovacija, kurios metu atnaujinamos ir subalansuojamos pastatų šilumos sistemos, šilumos punktai. Tai leidžia, nors ir mažiau investavus, sutaupyti nemažai šilumos ir užtikrinti kokybišką šildymą daugiabutyje“, – sako ekspertas.
