„Bonava Lietuva“ vadovas R. Pleteras atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje būsto kainos nuosekliai auga jau daugiau nei dvejus metus. Ne išimtis buvo ir rugpjūčio mėnuo – jos toliau augo visoje Lietuvoje. Bendrai NT kainos šalyje per metus augo daugiau nei 20 proc.
„Šiandien kainų augimą metaforiškai galime prilyginti įsibėgėjusiam traukiniui – staigiai jo sustabdyti neįmanoma, jei norime išvengti aukų. Sąlyginai maži akmenukai ant bėgių, tokie kaip palūkanų normų augimas, infliacija ar didesnės energijos sąskaitos, nuversti greitai važiuojančio traukinio negali. Tam reikia didelių sukrėtimų, kurių, kol kas nesimato“, – dėsto R. Pleteras.
Tuo pačiu NT ekspertas pastebi, kad domėjimasis NT objektais rugsėjo mėnesį sumenko, tačiau tai nėra priežastis vystytojams staiga mažinti kainas. „Galbūt tai kažkiek palies antrinę rinką, jei privatūs asmenys bandys greičiau parduoti savo būstą ir dėl to mažins kainą, tačiau pirminėje rinkoje kainų pokyčių dar reikės palūkėti“, – sako „Bonava Lietuva“ vadovas.
R. Pletero teigimu, tam yra priežastis. „Vilniuje tiesiog nėra pakankamai būstų, kad atitiktų paklausą ir verstų vystytojus stipriai konkuruoti. Pavyzdžiui, iki 2022 m. pabaigos sostinėje iš viso planuojama pastatyti 4750 butų. Šiuo metu laisvų iš jų, tai yra dar nerezervuotų, yra likę vos 12 proc. Sekančiais metais, 2023-aisiais, planuojama pastatyti 2950 būtų. Iš jų jau daugiau nei pusė, tai yra 51 proc., rezervuoti“, – aiškina R. Pleteras ir priduria, kad tai yra pakankamai didelė paklausa, kad vystytojai galėtų jei ne didinti, tai bent išlaikyti esamas būsto kainas sostinėje.
Pasak jo, iš dalies tokia padėtis susidarė dėl to, kad pastaraisiais metais miesto valdžia ženkliai apsunkimo NT vystymo procesus. Pavyzdžiui, yra realių pavyzdžių, kai šiandien statybos leidimo tenka laukti daugiau nei metus. Tai nėra normalu, o blogiausia, kad taip savivaldybė nuosavą būstą daro įperkamą tik itin pasiturintiems“, – sako R. Pleteras.
NT eksperto teigimu, dėl tos pačios priežasties kai kurie vystytojai jau ima nutraukinėti preliminarias pirkimo-pardavimo sutarties su klientais, nes mato, kad tą patį būstą šiandien gali parduoti ko ne dvigubai brangiau. „Tuo tarpu tie žmonės, su kuriais sutartys nutraukiamos, lieka be galimybės įsigyti nuosavą būstą, nes jų galimybės to pabrangimo šiandien neišgali padengti“, – sako R. Pleteras.
„Bonava Lietuva“ vadovo teigimu, šiandien realiausia, ką galima įsigyti sostinėje už prieinamą kainą, yra ekonominės klasės būstas. „Šiuo metu ekonominio būsto vieno kvadratinio metro kaina su daline apdaila sostinėje yra apie 2,5–3 tūkst. eurų. Tuo tarpu prestižinio gali siekti ir 6, ir 7 tūkstančius, tad skirtumas yra akivaizdus“ – sako R. Pleteras.
NT ekspertas, ketinančius įsigyti būstą, ragina būti apdairius ir iš anksto numatyti, ne tik kiek galiausiai kainuos pats būstas, kai bus pasirašoma notarinė sutartis, bet ir kiek lėšų atsieis jį įsirengti. Tuo tarpu norintiems sutaupyti, R. Pleteras pataria ieškoti būsto su pilna apdaila.
„Kainos brangsta ne tik vystytojams, bet ir gyventojams. Tie, kurie šiandien pasiryžta būstą įsirenginėti patys, turi aiškiai suprasti, kad greičiausiai susidurs ir su darbų vėlavimais, ir su medžiagų bei darbo jėgos išbrangimu. Prielaidų kainų kritimui kol kas nėra“, – dar kartą akcentuoja R. Pleteras.
