Viena vertus, gyventojams kilo klausimas, ar savivaldybės – projekto užsakovo – atstovas apskritai dalyvavo, ir kodėl architektas negalėjo pateikti atsakymų į kai kuriuos klausimus, pavyzdžiui, kuo po rekonstrukcijos virs keliasdešimties kv. m ploto namas.
Kai kas sukėlė dvejonių
„Noriu informuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybė parengė namo rekonstravimo projektą, kuris galimai pažeidžia daugelį statybos ir teritorijų planavimo įstatymų bei teisės aktų“, nuogąstavo į portalą lrytas.lt kreipęsis vienas vilniečių.
Tiesa, vėliau daugelį jo įvardytų galimų pažeidimų architektas paaiškino, savo žodžius patvirtindamas dokumentais, tačiau kaimyninių sklypų gyventojai vis tiek nurimti nežada – advokatė jau surašė pretenziją dėl parengtų projektinių pasiūlymų.
Vienbučio namo Plytinės 33 rekonstravimo projekto autorius ir vadovas architektas Erikas Klinavičius patvirtino: projekto užsakovas – Vilniaus miesto savivaldybė, valdytojas – Vilniaus vystymo kompanija.
Esamas vienbutis gyvenamasis namas – 62 kv.m ploto, po rekonstrukcijos jis turėtų virsti kone 400 kv. m, dviejų aukštų, A++ energinės klasės namu.
Sklype numatytos 7 automobilių vietos, dvi vietos – elektromobiliams, taip pat dviračių saugojimo vieta.
Į miško pusę projektuojama terasa, nedidelis sodas, kuriame – šiltnamis, sklypas bus apjuostas tvora. Dalis esamų medžių bus kertami, kai kurie persodinti, dar kiti – saugomi ir tvarkomi. Būtent dėl planuojamų kirsti medžių architektas ir sulaukė priekaišto, tačiau išsiaiškinta, jog pušis, kurios skersmuo 40 centimetrų, priešingai nei teigta vietos gyventojų pretenzijoje, bus išsaugota.
Pastate suprojektuotas holas, katilinė, sandėliukas, ūkio patalpos, svetainė su virtuve, laiptinė į antrą aukštą, antrame aukšte – gyvenamieji kambariai.
Pristatyme dalyvavusiems gyventojams kilo klausimas, kokiai funkcijai bus skirtas šis namas? Architektas į šį klausimą tiksliai atsakyti negalėjo.
Pretenzijoje, kurią perskaitė ir pakomentavo E. Klinavičius, vilniečiai spėjo, jog namas bus pritaikytas kelioms šeimoms, galbūt, net daugiabučiui, nes planuojama įrengti 12 kambarių.
Šioje zonoje, kaip rašoma pretenzijoje, galima G1 statyba (vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai). Gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai, skirti gyventi įvairių socialinių grupių asmenims (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir pan.) – daugiabučiai namai G2, taigi, toje vietoje tokia paskirtis nėra galima.
Mano, jog rekonstrukcija – tik priedanga
Gyventojai stebėjosi, kodėl planuojama pastato rekonstrukcija, nors senas pastatas bus visiškai nugriautas, o jo vietoje iškils kone septynis kartus didesnis naujas. Projektuojamas sklypas patenka į Pylimėlių šlaitų apsaugos zoną, kurioje nauja statyba yra draudžiama, taigi, svarstė pristatymo dalyviai, ieškoma spragų įstatymuose? Gyventojams pro akis nepraslydo ir tai, jog maksimalus leistinas užstatymo tankis 25 proc., o savivaldybės projekte numatyta 28 proc.
„Šis projektas prieštarauja protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams. Palieka tik vieną pamato kraštinės dalį, tad tokia rekonstrukcija neteisėta. Prisidengiant rekonstrukcija, siekiama nugriauti seną pastatą ir pastatyti naują. Žemės sklypas neturi privažiavimo nuo gatvės. Nėra pateiktas gretimo namo savininkų sutikimas. Projektiniuose pasiūlymuose nėra informacijos, koks bus atstumas iki gretimo pastato, ar bus išlaikyti privalomi atstumai, nėra kalbama apie inžinerinius tinklus“, – viešajame pristatyme abejones dėstė vilniečiai.
Architektas paaiškino, jos sklypas – vienbučių gyvenamųjų namų, tačiau remiamasi Vyriausybės išaiškinimu, jog pastato patalpų naudojimas ne pagal paskirtį galimas, jei patalpos naudojamos socialinėms reikmėms – kaip ir šiuo atveju.
Sklypas, anot architekto E. Klinavičiaus, 12 arų ploto. Tokiame plote daugiau nei 400 kv. m ploto pastatas ir stovėjimo aikštelė automobiliams tikrai telpa. Užstatymo tankumas – 28 proc., projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje, kurią tvirtina savivaldybė, nurodyta, kad galimas užstatymo tankis iki 30 proc.
Bene pagrindinis vilniečių priekaištas, kodėl rekonstrukcija, o ne nauja statyba? „Šiuo metu užtenka prisirišti bent viena kraštine prie esamo pastato, išsaugoti unikalų numerį, kad darbai būtų traktuojami kaip rekonstrukcija, o ne nauja statyba. Unikalus pastato numeris ir esama vieta nekeičiama“, – paaiškino architektas.
Pašnekovas dalijosi pavyzdžiu Alytuje, kuomet, palikus 1 m pamatų, darbai traktuojame kaip rekonstrukcija, nes statoma toje pačioje vietoje, išsaugomas unikalus numeris.
Tarp artimiausio kaimyninio ir projektuojamo pastato išlaikomas bent 4 metrų atstumas.
Kas vyks neišsiaiškino
Pristatyme dalyvavusi vilnietė teiravosi, kokia veikla bus vykdoma. Architektas komentavo, jog projektavimo užduotyje nurodyta suprojektuoti 10 gyvenamųjų kambarių, tačiau, kokia veikla bus vykdoma tiksliau atsakytų savivaldybės atstovai. O šios specialisto atsakymų, gyventojams pradėjus uždavinėti klausimus, taip ir nesulaukta.
Vilniečius neramino ir taip, kad nedidele gatve šiuo metu rieda keli automobiliai, ateityje, tikėtina, eismas bus intensyvesnis. Privažiavimą gyventojai teigė tvarkę patys, savo lėšomis, tad jiems neaišku, kad jį prižiūrės, tvarkys ir apskritai, kas juo naudosis be jų.
„Pastatų, adresu Plytinės g. 33, savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, o pagrindinio pastato paskirtis – gyvenamoji. Nei savininko, nei pastato paskirties keisti neplanuojama.
Prieš pora mėnesių pasirašius ilgalaikę žemės sklypo panaudos sutartį, ten bus įgyvendinamas projektas „Vilniaus miesto socialinių paslaugų infrastruktūros tinklo kūrimas ir plėtra asmenims, turintiems proto ir (arba) psichikos negalią“. Plytinės gatvėje (kaip ir dar 5 kitose miesto vietose) bus įrengti grupinio gyvenimo namai, kuriuose įsikurs 10 proto negalią turinčių žmonių.
Grupinio gyvenimo namuose žmonėms bus sudarytos sąlygos savarankiškai tvarkytis buitį. Atlikti kasdienes veiklas, pagal kiekvieno iš jų individualius poreikius, padės socialiniai darbuotojai, kurie gyventojus lydės nuolatos.
Kalbant apie privažiavimą prie pastato, jis įrengtas valstybinėje žemėje. Gyventojai savo iniciatyva jį remontuoti gali, tačiau tam reikia su savivaldybe suderinti remonto apimtis ir sprendinius bei gauti kasimo darbų leidimą. Duomenų apie išduotą leidimą neturime. Bet kuriuo atveju, valstybinėje žemėje esantis privažiavimas yra viešo naudojimo, o jo remontas nesuteikia gyventojams teisės traktuoti privažiavimo kaip jų nuosavybės“, – teigiama portalui lrytas.lt atsiųstame savivaldybės komentare.
