Negalės nieko statyti
Į sanitarinės apsaugos zoną trijose Vilniaus rajono gyvenvietėse pakliūtų 800 sklypų. Tarp jų – daugiabučiai, gyvenamieji namai, mokyklos ir darželiai. Teigiama, jog sanitarinė zona turėjo būti nustatyta prieš 30 metų, tačiau tik dabar imtasi taisyti institucijų klaidas.
Posėdyje dalyvavęs bendruomenės atstovas Linas Savičius pabrėžė, jog gyvenvietės egzistavo gerokai anksčiau nei pradėjo veikti paukštynas. Jo žodžiais, bandoma ginti bendrovės interesus, tačiau pažeidžiami daug platesnės grupės interesai. Gyvenvietės, kuriose būtų įregistruotos tokios zonos, būtų paliktos sunykti. Jos negalės būti atnaujintos, negalės vykti vieša veikla. Net jei egzistuotų pagrindai tokiai procedūrai, kas svarbiau – 7500 žmonių ar vienos bendrovės interesas?
Kitas bendruomenės atstovas Mantas Martišius priminė, jog Lietuva sujudo dėl atominės elektrinės šalies kaimynystėje, nes ši gali paveikti viso Vilniaus regiono gyvenimą, tačiau pražiūrėta, kad už 11 kilometrų nuo Vilniaus centro, bus sukurta miničernobylio zona. Radiacijos ji neskleis, bet skleis taršą, o žmonės ten gyventi negalės.
Bendruomenė, anot M. Martišiaus, patiria neteisybės jausmą, o bendrovė savo problemas sprendžia žmonių sąskaita.
Įstatymas įsigaliojo 2020 metais, jis stumiamas buldozeriu, o bendruomenės gyvenimas bus paralyžiuotas. „Įsivaizduokite, galėsite naudotis automobiliu, bet negalėsite išvykti iš teritorijos ribų.
Kažkas planavo statybas, renovaciją, to negalės daryti, kaip sanitarinėje zonoje galės veikti mokyklos, kur bus didesnė tarša? Bendruomenė gramzdinama. Kai kurie žmonės pirko sklypus, namus, pasiėmė bankų paskolas, sanitarinės zonos nebuvo, bankas sužinojo, turto vertė krenta.
Tiems žmonėms bankai siunčia laiškus – turime persiderėti dėl sąlygų, turėsite mokėti daugiau. Taip yra. Viena bendrovė, turinti 200 mln. pajamų, savo problemas perkelia ant žmonių pečių, žmonės tiek pinigų neturi“, – kalbėjo M. Martišius.
Bendruomenė nenori, kad dideli verslai išnyktų, bet mano, kad jie turi investuoti į taršos mažinimą, o ne vystyti verslą žmonių turto sąskaita.
Nori situaciją spręsti taikiai
„Vilniaus paukštyno“ vadovas Tadas Sprindžiūnas teigė, kad bendrovė kartu su gyventojais tapo institucijų neveiklumo ir istorinių klaidų taisymo įkaitais. „Esame tie patys bendruomenės nariai, įmonė čia veikia daugiau kaip 60 metų. Didžioji dalis darbuotojų – apylinkių gyventojai“, – posėdyje kalbėjo vadovas.
Pasak jo, priimti įstatymai bendrovę imperatyviai įpareigojo iki kitų metų sausio 1 dienos teritorijoje nustatyti sanitarinę apsaugos zoną. Šį procesą bendrovė inicijavo daugiau nei prieš metus – netrukus po įmonės įsigijimo, kai buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT).
„Dabar esame situacijoje, kai negalime pažeisti įstatymo, bet sykiu nenorime pažeisti ir savo bendruomenės interesų. Institucijos pripažįsta, kad šis procesas – istorinių klaidų atitaisymas, kurias paveldėjome, todėl kartu su bendruomene tapome situacijos įkaitais“, – sako T. Sprindžiūnas.
Anot jo, dėl įstatymu privalomo SAZ įteisinimo iki kitų metų pradžios iššūkių, jo žiniomis, kyla ir kitoms Lietuvoje veikiančioms gyvulininkystės, energetikos ar pramonės įmonėms, esančioms šalia gyvenviečių.
T. Sprindžiūnas teigia, kad priešprieša tarp „Vilniaus paukštyno“ ir aplinkinių rajonų gyventojų bendruomenės kuriama dirbtinai.
Laikėsi įstatymų
NŽT l. e. p. direktorius Saulius Mocevičius kalbėjo, jog NŽT savo funkcijas vykdo tiek, kiek numatyta įstatymuose. Šiuo atveju nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas NŽT įpareigojo įstatymai.
Žemės reformos metu, specialiosios žemės naudojimo sąlygos privalėjo būti nustatytos visiems formuojamiems žemės sklypams. NŽT nustatinėjo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, bet nenustatinėjo sanitarinės apsaugos zonų dydžių ir nesprendė jų ribų. Ši problema aktuali visai Lietuvai. Vien šįmet NŽT išsiuntė apie 65 tūkst. pranešimų įvairioms specialiosioms naudojimo sąlygoms nustatyti.
Vilniaus rajone, NŽT vadovo žodžiais, kilo didesnis ažiotažas, nes didžiulė įmonė, gyventojai reaguoja jautriai. S. Mocevičius pritaria: gyventojai turi rūpintis savo gyvenamąja teritorija, domėtis, kas bus, ką galės vykdyti savo gyvenamojoje teritorijoje, bet NŽT neturi manevro laisvės, gavusi prašymą privalo sąlygą įrašyti.
Kitas klausimas, kaip sureglamentuoti, kaip tie ūkio subjektai galėtų nusistatyti sanitarines apsaugos zonas, jas sumažinti, padidinti, kokie ribojimai turėtų būti tiems žemės sklypams, kurie patektų į tos zonos ribas – tą svarbu nuspręsti, o ne kalbėti buvo padaryta klaidų ar ne.
„Ar turėjo informaciją savivaldybės ir gyventojai apie taršos objektus – turėjo. Bendrajame plane patvirtintame nurodytos sanitarinės apsaugos zonos. Vilniaus rajono savivaldybės kraštovaizdžio specialiajame plane tos zonos irgi nurodytos, – kalbėjo NŽT atstovas. – Raseiniuose specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos kiaulių kompleksui. Pasiskundė trys gyventojai. Bet ar tai aktualu tik jiems? Greičiausiai visiems.“
Vilniaus rajono savivaldybės atstovė patikslino, jog bendrajame plane nenustatytos sanitarinės apsaugos zonos, tik preliminariosios.
Ministerijos nori pokyčių
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pabrėžė, jog visi politikai ignoravo problemą, daugybę metų neįtraukdami sanitarinių zonų. Žemės ūkio ministerija siūlo apskritai peržiūrėti sanitarinių zonų buvimą. Problema – pačios sanitarinės zonos teisinis pagrindas, ir kas už tai atsakingas.
Aplinkos ministerijos ministras Simonas Gentvilas taip pat pritarė, kad SAZ reikia naikinti. Šiandien sprendžiama Vilniaus rajono problema, rytoj bus Klaipėdos uostas. Sanitarinė apsaugos zona nerodo realaus įmonės poveikio.
Bendrovės advokatė pabrėžė, jog „Vilniaus paukštynas“ pateikė prašymą įrašyti apribojimus žemės sklypams, kurie buvo suformuoti vėliau nei prasidėjo Žemės reforma. Viskas daroma laikantis teisės aktų. Ažiotažas, kuris kilo, suprantamas. Nauja veikla tokioje sanitarinėje zonoje draudžiama, bet kalbant apie remontą, renovaciją, advokatės žodžiais, perdėtos emocijos.
Advokatė teigė, jog bendrovė sutinka – šią problemą spręsti būtina.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė teigė, jog klausimas atsisakyti SAZ svarstytas, tačiau pasiūlymui nebuvo pritarta. Jei būtų aiškiai nustatyta, kad tarša negali sklisti už sklypo ribų, ministerija pritartų, jog SAZ galima atsisakyti.
Vilniaus rajono savivaldybės atstovė pabrėžė, jog problema opi, reikalingas kompleksinis sprendimas, kurį priimti turėtų visos atsakingos ministerijos.
Problema yra, daug gyventojų nepatenkinti. Savivaldybės atstovė pateikė pavyzdį, kuomet viena Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje veikianti įmonė, tik ne gyvulininkystės ar paukštininkystės sektoriaus, atlikusi poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimą, tardamasi su gyventojais įteisino SAZ. Tą galima atlikti ir gyvenvietėje, tiesa, ji ne taip tankiai užstatyta. Išeitis yra, jei yra noro.
Pasiūlė kelias išeitis
Kaip „Eltai“ sakė Aplinkos apsaugos komisijos pirmininkė Aistė Gedvilienė, komitetas siūlo ištaisyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme išlikusią klaidą, kad SAZ teritorijose nebūtų bloginamos jau ten įsikūrusių bendruomenių veiklos sąlygos.
„AAK priėmė sprendimą, kad būtent (...) įteisinant SAZ būtų atitaisyta klaida, kad tokiu atveju visi, kurie gyvena, gyveno, vystė kokią nors komercinę, visuomeninę veiklą, turėtų galimybę tokią veiklą toliau vykdyti. Reiškia, darome išimtį, kad tokiems sklypams SAZ apribojimai yra netaikomi“, –AAK šiuo klausimu surengtos parlamentinės kontrolės teigė Aistė Gedvilienė.
Anot jos AKK taip pat nusprendė siūlyti tokias įmones įstatymu įpareigoti atlikti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūras. Iki šiol tokios procedūros privalomos nebuvo.
Be to, komitetas kreipsis į Vyriausybę, kad ši įvertintų, ar SAZ yra reikalingos, peržiūrėtų jų apibrėžtį ir taikymo sąlygas.
