Daugėja gyventojų, gausėja ir paslaugų
Rytinėje sostinės pusėje jau ne vienerius metus vyksta intensyvios gyvenamųjų namų ar kotedžų statybos – Kalnėnai sulaukia vis daugiau naujakurių ir statytojų dėmesio. NT plėtotojai imasi statyti ne tik gyvenamuosius namus, bet ir siūlyti paslaugas, kurios būtinos, ir dėl kurių nebereikės važiuoti dešimčių kilometrų ar dirbti taksistais, vežiojant vaikus.
Viena vertus, investuoti – kurti ar gerinti – infrastruktūrą verslininkus įpareigoja Infrastruktūros plėtros įstatymas, tačiau ne vien tai – kai kurie tiki, jog jų įgyvendinamas projektas gali tapti pavyzdiniu ir prisidėti prie tvaresnio ne tik bendruomenės, bet ir visos sostinės gyvenimo.
Lapkričio pabaigoje bendruomenei pristatytas šiame rajone planuojamų statyti blokuotų prekybos ir sporto paskirties pastatų projektiniai pasiūlymai (Estų gatvė 1).
Projektas daug dėmesio sulaukė, visų pirma, dėl to, kad NT plėtotojas, bendrovė „E1 NT“, pristatė ne įprastą šiame rajone individualiųjų namų ar tradicinės prekybos centro „dėžutės“ projektinius pasiūlymus, bet planą statyti daugiafunkcį prekybos paskirties pastatą su medicinos, maitinimo ir kitomis komercinės paskirties patalpomis bei sporto paskirties pastatą, kuriame planuojamas baseinas, sporto klubas ir kitos administracinės patalpos.
„Sostinėje pristatęs standartinį prekybos centro projektą nieko nenustebinsi ir neįtikinsi. Plėtodami projektą gyvenamajame rajone norėjome sukurti daugiau pridėtinės vertės bendruomenei ir visam miestui“, – konstatavo bendrovės „E1 NT“ vadovas Darius Baliukevičius.
Tiesa, pripažino pašnekovas, pradžioje išties dėliojo planus statyti prekybos paskirties objektą ir aplink jį – gyvenamuosius namus, mat sklypo plotas – kone du hektarai – pakankamas, tačiau galiausiai ėmėsi kur kas ambicingesnio projekto.
Nors Infrastruktūros plėtros įstatymas statytojus įpareigoja savo lėšomis prisidėti prie gyventojams svarbios infrastruktūros kūrimo, D. Baliukevičiaus žodžiais, įgyvendindama ankstesnius projektus bendrovė visuomet surasdavo sprendimų, kaip be savivaldybės pagalbos papildomai pagerinti bendruomenių aplinką.
Šiuo atveju pavyko susitarti su baseino ir sporto klubo operatoriumi, tuomet, įvertinus visas aplinkybes, naudą, kurią augančiame sostinės rajone atneštų naujasis baseinas, kuriame plaukti bus mokomi vaikai, ir kuriame galės lankytis vietos gyventojai, imtasi darbų.
„Suprantame, kad NT plėtotojai, pristatydami bet kokią savo idėją, turi kurti ir pridėtinę vertę vietos gyventojams. Vakarų Europos šalyse, miegamųjų rajonų centruose, kuriami lokalūs daugiafunkciai centrai, kur žmogus, neišvažiuodamas iš gyvenamojo kvartalo, gali gauti būtinas paslaugas, prekes, aktyviai leisti laisvalaikį.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šis daugiafunkcis pastatas didelis, tačiau išties jame visko yra tiek, kiek reikia, norint suteikti kokybiškas paslaugas. Mes pasirūpiname gyventojų patogumu – viskas čia pat, prie namų“, – kalbėjo „E1 NT“ vadovas.
Infrastruktūra nebūtinai ten, kur norėtųsi
Kur panaudoti iš NT plėtotojų surinktas lėšas, įprastai, sprendžia savivaldybės, todėl tikėtis, kad naujas darželis, mokyklas ar bent gatvė bus nutiesta būtent konkretaus statytojo plėtojamoje teritorijoje, naivu.
„Idealiu atveju taip turėtų būti, tačiau realybėje savivaldybė pati sprendžia, kur panaudoti surinktas lėšas. Žinoma, NT plėtotojai norėtų jas panaudoti toje teritorijoje, kur plėtojamas projektas, gerinti vietos infrastruktūrą. Kalbamės, deramės, siūlome sukurti arba pagerinti infrastruktūrą savo lėšomis, atliktus darbus įskaičiuoti į Infrastruktūros plėtros mokestį.
Projektas Kalnėnuose, tai – verslo plėtojimas parduodant arba nuomojant plotą, antra vertus – verslo kūrimas ir plėtra siūlant trūkstamas veiklas ir paslaugas, be to, naujų darbo vietų kūrimas. Dėl šios priežasties suplanuotas baseinas, sporto klubas, klinika, galbūt, vaikų darželis su pradine mokykla – visa tai užtikrins gyventojų patogumą“, – komentavo pašnekovas.
Statytojas pripažįsta: kai kurie vietos gyventojai kategoriški, esą prekybos centras jiems nereikalingas. „Siūlau pasižiūrėti plačiau. Verslas kuria pridėtinę vertę arba ne. Mūsų akimis, patogesnė kasdienybė, nevažiuojant į kitus rajonus, nestovint spūstyse, svarbias paslaugas gaunant savo rajone, itin svarbu – tokia tvarios plėtros idėja.
Nekurdamas verslo projekto, kuris generuotų srautą, ir galėtų amortizuoti papildomas išlaidas, joks verslininkas Kalnėnų centre nepastatys nei atskiro baseino, nei sporto salės, nes tiesiog neapsimokės – pernelyg dideli kaštai. Toks yra gyvenimas. Sujungus komercinę veiklą su kita, mažiau pelninga, tačiau svarbia visuomenei, komercine veikla, kuriamas tvaresnis, darnesnis ryšys su bendruomene“, – atkreipė dėmesį D. Baliukevičius.
Būsimojo daugiafunkcio komplekso naudotojai, neabejoja NT plėtotojas, bus patys Kalnėnų gyventojai, kurie čia galės užsukti automobiliu, ateiti pėsčiomis, atvažiuoti dviračiais.
Sustoti nežada
Pasak, D. Baliukevičiaus, jei šis projektas Kalnėnuose bus sėkmingas, ateityje imsis ir dar vieno ar kelių. Viskas tam, jog gyventojai, kiek įmanoma, savo gyvenamojoje aplinkoje gautų reikalingas paslaugas, vaikams būtų prieinamas ugdymas, sportas, būtų taupomas laikas, sprendžiamos socialinės problemos.
NT plėtotojas tiki: gali sukurti projektą, kuris leistų maksimaliai suderinti visų grupių interesus. Tokie projektai nėra lengvi, visų pirma, finansiškai, tačiau galiausiai laimi visi.
Planuojamo baseino operatorius – bendrovė „Treniruočių pasaulis“, naudojanti puikiai žinomą prekės ženklą – „Plaukimo šeima“. Bendrovės atstovas Romanas Teličėnas pabrėžia: rytinėje sostinės dalyje sporto infrastruktūros stinga, tad dar prieš kelerius metus svarstė apie baseiną jo gyventojams.
„Vilnius auga, baseinai nėra guminiai, juose netilps visas miestas. Antra, Kalnėnai ir aplinkiniai rajonai turi turėti baseiną. Galiausiai, turime ir dar vieną didelę bėdą – skęstamumą. Jeigu mes nesiimsime mokyti plauti, skęstamumas nemažės. Kalbant apie sporto klubą, tai – vieta ne tik sportuoti, bet ir bendrauti. Mums bendruomenė ir bendravimas – svarbiausias dalykas“, – apibendrino pašnekovas.
Pagrindinė būsimojo baseino paslauga – mokyti plauti visus norinčius: nuo trimečių iki senjorų. Aišku, laisvu laiku bendruomenė taip pat galės naudotis sporto klubo ir baseino paslaugomis.
Užsienyje – ir kitokia patirtis
Lietuvoje tokius visuomeninius objektus kaip darželiai, mokyklos, baseinai stato pačios savivaldybės. Kol kas savivaldybė pati sprendžia, kur investuoti lėšas, gautas iš statytojų.
Užsienio šalių praktika įvairi. Pavyzdžiui, Olandijoje ir Švedijoje socialinė infrastruktūra įrengiama visuomet, bet tuo rūpinasi miesto valdžia. Jeigu statomas naujas kvartalas, išsyk įrengiamas darželis, mokykla, bendruomenės namai. Senesniuose kvartaluose – senjorų namai. Olandijos mieste Roterdame baseinų yra praktiškai kiekviename kvartale, tačiau tuo taip pat pasirūpina miesto valdžia.
Danijos sostinėje Kopenhagoje, turinčios ambicingą tikslą – iki 2025 metų tapti pirmuoju pasaulio miestu, neutraliu anglies dvideginio atžvilgiu, plėtojamas vienas pavyzdinių projektų. Naujasis Kopenhagos miesto rajonas Nordhavnenas (Šiaurės uostas) pareikalaus ypatingos miesto ir NT plėtotojų sinergijos.
Seno uosto teritoriją ketinama paversti patraukliu rajonu, kuriame gyvens ne mažiau kaip 40 tūkst. gyventojų. Projektas taps vienu didžiausių miesto plėtros projektų tiek statybų, tiek tvarumo požiūriu. Bus įtvirtintas vadinamasis „penkių minučių principas“ – visus pastatus ir reikalingas paslaugas bus galima pasiekti ne ilgiau kaip per penkias minutes, įskaitant mokyklą, sveikatos priežiūros įstaigas, parduotuves ar metro.
JAV paplitusi kiek kita praktika – naujos plėtros teritorijose užstatymo intensyvumas didinamas su sąlyga, kad NT plėtotojai naujame pastate ar kvartale dalį patalpų skirs socialinei infrastruktūrai – mokyklai, darželiui ar bibliotekai.
Pavyzdžiui, tikėdamasi pastatyti naują miestelį San Chosė mieste, Kalifornijoje, „Google“ įsipareigojo bendradarbiauti su vystytojais ir pastatyti 20 tūkst. būstų, iš kurių 5 000 bus parduodami mažesnėmis kainomis.
Alfaretos Ga (Džordžijos valstija) mieste NT plėtotojas „Avalon Development“ iš esmės sukūrė naują miesto centrą priemiesčio bendruomenei su mišrios paskirties miesto aikšte, apartamentais, viešbučiu ir prekybos centru. Bendrovė per metus surengia apie 200 renginių – nuo Šv. Patriko dienos vakarėlių iki kalėdinių renginių.
Kitas vystytojas „WestMill“, vykdantis veiklą daugiausia Vašingtone, sukūrė internetinį įrankį, leidžiantį vietos gyventojams pasverti ir nuspręsti, kokias įmones jie norėtų matyti naujuose projektuose.
Lietuvoje bendrovės „E1 NT“ planuojamas projektas, neabejojama, gali įkvėpti drąsos ir kituose gyvenamuosiuose rajonuose statyti ne tik komercinius, bet ir bendruomenėms reikalingus traukos objektus – tai reikštų ne tik geresnę gyvenimo kokybę mieste, tvaresnę plėtrą, humanizuotas teritorijas, bet ir mažiau laiko spūstyse bei mažesnę taršą.
