Išvardijo NT projektus uostamiestyje: daugybė įdomių, bet klaipėdiečiai atranda kitas vietas

Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.

Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos miestas driekiasi Kuršių marių ir Baltijos jūros pakrantėse, todėl dėl pailgos miesto formos uostamiestį galima padalyti į tris dalis: šiaurinę, centrinę ir pietinę. Kelios ryškiausios ypatybės apibūdinančios kiekvieną iš minėtų dalių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (19)

Aurimas Petrikas, NT brokeris

Jan 20, 2023, 10:49 AM

Šiaurinė dalis – patraukli miesto dalis su didžiausia perspektyva NT vystymuisi. Miškai, jūra, pievos, Danės upės vingiai ir kiti kraštovaizdžiai sukelia vystytojų susidomėjimą gyvenamųjų rajonų plėtrai.

Šioje dalyje yra nemažai laisvų sklypų, kurie ilgainiui virs užstatomomis teritorijomis klaipėdiečių gyvenimui. Nedideli atstumai iki pajūrio, miškų, dviračių takų, parkų, prekybos centrų ar Klaipėdos ligoninių skatina Klaipėdos gyventojus rinktis būtent šią miesto dalį. Šiaurinė miesto dalis sujungia Paupių, Šaulių, Universiteto, Mažojo Kaimelio, Tauralaukio, Melnragių mikrorajonus.

Centrinė dalis – populiarumą prarandanti, tačiau bandanti atsitiesti miesto dalis, su keliais didesniais, tačiau pavieniais „užmojais“. Šiai daliai priklauso Lietuvininkų, Naujamiesčio, Senamiesčio, Mokyklos, Rumpiškės, Birutės ir Gandrališkių mikrorajonai.

Pietinė dalis – labiausiai išvystyta miesto dalis, kitaip dar vadinama „miegamuoju rajonu“. Čia daugiausia Klaipėdos daugiabučių. Tankiai apgyvendinta miesto dalis neatsiejama nuo pramonės bei uosto teritorijų, vertinama kaip jau išnaudojusi savo potencialą NT plėtrai. Mikrorajonai, kurie apjungia pietinę miesto dalį: Baltijos, Pempininkų, Debreceno, Alksnynės, Žardininkų, Vingio, Jūrininkų, Smeltės, Laukininkų, Bandužių ir Žardės.

Kai kurie daugiabučių namų kvartalai buvo pradėti vystyti 2022 metais, kiti – kiek anksčiau, tretieji – dar tik numato statybų pradžią ateinančiais metais. Iš didesnių ir miestui labiau žinomų galima paminėti šiuos besivystančius kvartalus:

Šiaurinėje miesto dalyje (didesni projektai): „Obelų namai“, Kretingos g. 179 (Mažasis kaimelis), „Šarlotės namai“, Šarlotės g. 10 (Mažasis kaimelis), „Pušų terasos“, Antrosios Melnragės g. 10 A, 10 (II Melnragė), „Danės krantas“ Senvagės g. 3 (Mažasis kaimelis), „Klaipėdos Holivudas“, Kretingos g. 100 (Mažasis kaimelis), „Saulės butai“, Ragainės g., „Liepų terasos“, Arimų g. 64, „Padangės slėnis“, Arimų g. 25, (Tauralaukis), „Ąžuolų alėja“ Klemiškės g. 18.

Centrinėje miesto dalyje: „Karoso rezidencija“, J. Karoso g. 21A (Naujamiestis), „Parko pakrantė“, Mokyklos g. 18A (Mokykla), „Bastionų namai“, Gluosnių g. 1 / Bastionų g. 8, (Senamiestis), „Memelio miestas“, Naujoji Uosto g. 3, (Senamiestis).

Pietinėje miesto dalyje: „Baltijos terasos“, Baltijos pr. 111, (Baltija).

Beveik visi anksčiau statyti individualių namų kvartalai yra Klaipėdos miesto rajone, o naujai vystomi kvartalai statomi miesto ribose prie daugiabučių namų kvartalų. Senos statybos individualių namų kvartalai plečia miesto ribas dar neapgyvendintose teritorijose.

Keli iš didžiausių ir nuolatos besivystančių privačių individualių namų kvartalų yra tik šiaurinėje miesto dalyje, arčiau Palangos plento, kuriuo yra atskirtas Klaipėdos miestas nuo Klaipėdos rajono. Klaipėdos miesto planuose yra gerokai daugiau individualių namų kvartalų, tačiau dar negalime matyti jų statybų pradžios ir neturime aiškumo, kada bus pradėti pirmieji vystymosi etapai, todėl pateikiu tik tuos kvartalus, kurie pasižymi akivaizdžiais rezultatais:

„Dvaro slėnis“, Gabijos g., Medeinos g. (Tauralaukis), „Bachmano Žemė“, Vėluvos g., „Danės pakrantė“, Kadagių g. 66B (Tauralaukis), „Girulių vilos“, Turistų g. 12 (Giruliai), „Saulės kalvos“, Jazminų g. (Tauralaukis), „Stalupėnai“, Stalupėnų g. (Tauralaukis), „Šventapilis“, Šventapilės g. (Tauralaukis).

Komercinis sektorius

„AUG Rent“ logistikos ir paslaugų kompleksas, Tilžės g. 86, viešbutis „Viktorija“, S. Šimkaus g. 2, (Senamiestis), „TechZity Klaipėda“, Bangų g. 2, (Senamiestis), Galio „STOCK-O“, Baltijos pr. 26A, (Baltija), „Gegužės sodai“, Naujoji Uosto g. 15A, (Naujamiestis), „Vakarų Lietuvos Skaitmeninių inovacijų centras“, Liepų g. 83, Buvęs Klaipėdos statistikos departamentas, Taikos pr. 62 (Baltija), Lindenau galerija, Priešpilio g. 6 (Senamiestis), „Memelio verslo centras“, Naujoji Uosto g. 3, (Senamiestis), PC „MEGA“, Šilutės pl. 35, Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija, Naujoji Uosto g. 3 (Senamiestis).

Miesto infrastruktūra

Danės skveras, Jono kalnelis, Klaipėdos futbolo mokykla, 3 nauji parkai, Klaipėdos muzikinis teatras, Skulptūrų parkas, Senvagės mokykla, Smiltynės Kurhauzas, Baltijos žiedo rekonstrukcija, Pietinės uosto dalies rekonstrukcija, Naujosios perkėlos terminalo statyba, Jūrinis vėjo parkas Baltijos jūroje.

Aukščiau išvardinti yra didžiausi ir labiausiai klaipėdiečiams įtaką darantys infrastruktūriniai sprendiniai. Daug mažesnės reikšmės projektų yra jau įgyvendinti arba nuolatos vystomi visos Klaipėdos teritorijoje. Nepaisant paminėtų didžiųjų projektų, Klaipėdoje nemažai statomų pavienių naujų daugiabučių namų, vykdomų daugiabučių namų renovacijų, o kai kur pavienių, nedidelių, kotedžo tipo, dvibučių namų kvartalų.

Nors pasiūla ir prasiplėtė, rinkos poreikis vis dar nėra patenkintas. Susidariusi paklausa kaip mat „praryja“ visus į rinką paleistus naujos statybos butus. Sparčiai artėdami prie 3000 eurų už kv. m su daline apdaila (didžiausia naujos statybos fiksuojama kaina – 2850 už kv. m, lyginant su 2021 metų rekordu, kuris vyravo ties 2250 eurų už kv. m riba) nebestebina ieškotojų, kurie nori ir ketina gerinti gyvenimo sąlygas. Bendra naujos statybos tendencija ir toliau išlieka labai pesimistinė.

Klaipėdos daugiabučių rinkoje nieko naujo. Ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti visiškai naujai pradedamus vystyti daugiabučių namų projektus. Šiais metais prognozės išlieka panašios – dar keli nauji kvartalai išvys dienos šviesą, tačiau vertinant kvartalų vienetų skaičių, situacija iš esmės nepasikeis. Rinkos „apetitas“ bus tenkinamas įvairiapuse pasiūla, kurioje vyraus daugiau prestižinio būsto nei, kad jo turėjome iki šiol. To pasėkoje, bendra vidutinė NT kvadratinio metro kaina Klaipėdos mieste dar labiau kils.

Kadangi naujos statybos butų pasiūla yra ribota, susidaro palankios sąlygos butų nuomotojams, stabiliai kelti nuomos mokestį.

Aukštos, vidutinės arba aukštesnės klasės butų nuomai, rinkoje praktiškai nėra. Jei tokie butai pasirodo skelbimų portaluose, jie būna išnuomoti akimirksniu (per kelias dienas), nepaisant jų aukštų nuomos kainų. Nuomininkai yra priversti mokėti brangiai arba rinktis senos statybos butą, kuris yra prastesnės būklės, neprižiūrėtame name, su netvarkingomis laiptinėmis bei atitinkamai pasenusiu įrengimu. Dažnu atveju ir be baldų ar buitinės technikos.

Taigi, Klaipėdos miesto nuomotojai turi didelį pranašumą prieš nuomininkus, kurie turi inktis patrauklų būstą ir už jį mokėti brangiai arba gyventi gerokai kukliau, jeigu pasirenkamas būstas, atitinkantis rinkos kainą. Siekiantiems patogaus gyvenimo vieno kambario bute teks sumokėti apie 300 eurų per mėnesį, o norintiems šiek tiek daugiau erdvės – dviejų kambarių bute – apie 500–600 eurų per mėnesį.

Namų ir kotedžų nuomai, tiek Klaipėdos mieste, tiek ir Klaipėdos rajone, yra labai mažai. Skelbimuose jų skaičius – apie 20. Dažnu atveju, nuomininkams už tokį būstą teks susimokėti keturženklę sumą, kadangi šeimai namo nuoma gali kainuoti nuo 800–1.200 eurų per mėnesį.

Svarbu pažymėti, kad rinkos deficitą fiksavome pirmaisiais karo Ukrainoje mėnesiais, kuomet sulaukėme daug bėgančių nuo karo, tačiau artėjant metų pabaigai ši situacija koregavosi ir Klaipėdos nuomos rinka vėl tapo stabili.

Komerciniame sektoriuje situacija panaši – nėra pasiūlos nei biurų nuomos, nei pirkimo-pardavimo sandoriams. Pastebime labai didelį susidomėjimą naujos statybos biurais, tačiau investuotojų, kurie drąsiai vystytų šį rinkos segmentą, nėra. Per kalendorinius metus pasirodęs vienas kitas biurų pastatas, kaip mat sulaukia aktyvaus susidomėjimo ilgalaikei nuomai, o pasyvesni rinkos dalyviai net nespėja sureaguoti norėdami išsinuomoti ar įsigyti jame patalpas.

Mieste trūksta naujų komercinės paskirties objektų, skirtų įmonių biurams. Matome potencialą vystytojams ir investuotojams plėsti šią rinkos dalį, nes Klaipėdos miestas turi galimybių pritraukti tiek užsienio kapitalo įmonių, tiek ir besiplečiančių lietuviškų įmonių, kurios ketina atidaryti savo padalinius uostamiestyje.

2022 metai nebuvo pilni džiugesio ir pasididžiavimo Klaipėdos miesto plėtra ir išnaudojamu jos potencialu.

Labai svarbu, kad daugiau dėmesio būtų skiriama Klaipėdos miesto senamiesčiui atgaivinti. Ypač jame neišnaudojamos potencialios galimybės. Tikimasi, kad „Memelio miesto“, „Bastionų namai“ ir „TechZity Klaipėda“ projektai sukurs šurmulio epicentrą, kuriame savo laisvalaikį galės leisti ne tik klaipėdiečiai, bet ir kitų miestų, regionų ir valstybių gyventojai bei svečiai.

Naujų projektų perspektyvoje jau atsiranda, tačiau procesiniai trukdžiai šiuo metu kelia didžiausius iššūkius. Pasigendama abipusio sklandaus bendradarbiavimo tarp verslo ir valstybinių institucijų. Geras pavyzdys užkrečia. Šiuo metu kuo puikiausiai pasiteisinęs „žaliojo koridoriaus investuotojams“ principas, kuris pilotiniu projektu startavo Klaipėdos LEZ, veikia ir veiks visoje miesto teritorijoje.

Šiuo supaprastintu biurokratiniu aparatu siekiama pritraukti daugiau investuotojų kapitalo, taip pat šia spartesne dokumentacijos tvarka galės pasinaudoti ir įmonės, norinčios plėsti savo veiklos teritoriją atidarant naujus skyrius, padalinius ir filialus Klaipėdos mieste. Tačiau čia susiduriama su daug klausimų ar Klaipėda sugebės įsisavinti pritrauktas investicijas ir kokiais būdais?

Ar mes sugebėsime suvaldyti demografinį prieaugį? Ar pasirūpinsime specialistų apgyvendinimu, darbo vietomis, bei laisvalaikiu? Šie klausimai turėtų būti keliami jau dabar, nes netolimos ateities vizijose būtent toks iššūkis laukia uostamiesčio – jūros vėjo parkas, kurio atsiradimas planuojamas jau 2028 metais. Taigi, 5 metų pasiruošimo terminas yra sąlyginai trumpas periodas tokio projekto miesto paruošiamiesiems darbams.

2022 metais buvo pristatyta daug įvairių idėjų, kurios galėtų virsti realybe dabarties ir ateities kartoms, tačiau labai didelė dalis jų lieka neįgyvendintos. Klaipėda sulaukia investuotojų dėmesio, kurie norėtų prisidėti prie Klaipėdos augimo ir patrauklumo didinimo, tačiau apribojimai ir procesų trukmė, neatperka investicijų, ko pasėkoje Klaipėdos NT rinka negali parodyti didesnio proveržio.

Klaipėdiečiai renkasi įsigyti būstą stabiliai besiplečiančiame rajone (už Palangos plento ir Palangos miesto link), kas skatina mažiau laiko praleisti mieste, kavinėse, baruose ar lankytis kultūros renginiuose.

Pabaigai norėtųsi pasidžiaugti teigiamais faktais, tokiais kaip: aktyviai veikianti ir užsienio kapitalo įmones traukianti Klaipėdos LEZ kuria naujas darbo vietas, o tai daro įtaką Klaipėdos demografinei padėčiai. Klaipėdos kruizinių laivų terminalas vis labiau papildo miesto svečių gretas mušdamas rekordus kruizinių laivų skaičiumi.

Klaipėdos uostas – kasmet aktyvesniais ir didesnės apimties krovos darbais. Klaipėdos miesto infrastruktūros sprendimai įgauna modernumo. Vaikams skirtos erdvės bei aikštelės, paauglius ir solidesnio amžiaus žmones socializuotis kviečiantys parkai, dvelkia neįprastais, bet maloniais, jaukiais sprendiniais. Juose daug naujai prisodintų augalų, pristatytų begalė įvairiausių suoliukų bei gultų, sutvarkytas apšvietimo klausimas norintiems vakarais pasivaikščioti, važinėti dviračiais, paspirtukais, riedlentėmis, riedučiais ar kaip kitaip aktyviai leisti vakarus.

Trumpai apibendrinant Klaipėdos 2022 metų NT rinką, galima daryti tokias išvadas: Klaipėda įgauna „amžinai perspektyvaus“ miesto įvaizdį. Gyventojai prioritetą skiria įsigyti būstą rajone. Naujos statybos daugiabučių namų / kvartalų yra, tačiau tik keli ir jie tik pirmose / pradinėse stadijose.

Komercinis sektorius labiausiai auga naujos statybos sandėliavimo patalpų segmente, naujų biurų trūksta arba neplanuojama, o prekybos patalpų projektų statoma vos keli. Dauguma patrauklių projektų (gyvenamosios ir komercinės paskirties) vis dar lieka projektų stadijoje, jų įgyvendinimas atidedamas.

Infrastruktūros ir logistikos segmentas pagaliau „pramušė ledą“. Sporto mokyklos, socialinės erdvės ir parkai traukia klaipėdiečius įvairiapusiam socialiniam gyvenimui ir džiugina savo pokyčiais įvairaus amžiaus Klaipėdos miesto gyventojus. Klaipėdos plėtrai ir patrauklumui didinti yra parengta daug įvairių ir vertingų projektų, kurie šiai dienai lieka planavimo stadijos.

Ateinantiems metams norisi Klaipėdai palinkėti įgyvendinti idėjas, materializuoti planus ir pasivyti perspektyvas pateisinančius, keliamus lūkesčius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.