Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti statybos leidimą dėl daugiabučio gyvenamojo namo buto rekonstrukcijos.
Ieškovė teigė, kad projekto sprendiniais pažeidžiamos gretimų sklypų savininkų teisės, nes rekonstruojamas butas yra žemės sklype, kuris ribojasi su gretimais (kaimyniniais) savarankiškais sklypais, o rekonstrukcija iš vienos sklypo dalies vykdoma statant stiklo konstrukcijų priestatą, o iš kitos – ant garažo paskirties pastato dalies statant papildomus aukštus, neišlaikant normatyvinio atstumo ir neturint gretimų sklypų savininkų sutikimo.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, atsižvelgdamas į tai, kad šioje situacijoje susiklostęs namo ir sklypo registravimo atvejis yra išimtinis, nes vėlesniais metais tokio tipo daugiabučiame name esantiems butams nebuvo formuojami ir atskirai registruojami po tuo namu esantys butams priklausantys sklypai.
Todėl teismas laikė pertekliniu reikalavimą atsakovams gauti butų ir sklypų savininkų pritarimą, balsuojant susirinkime, dar pateikti tų pačių asmenų, kaip sklypų savininkų, atskirus raštiškus sutikimus.
Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino visiškai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo vykdoma teisėtai pastatytų statinių, esančių arčiau kaip 3 metrai iki gretimo sklypo ribos, rekonstrukcija ant esamo statinio pamatų ir jos metu nenumatyta mažinti esamo atstumo nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki gretimo sklypo ribų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, dėl to, kad buvo suprojektuotas papildomas aukštas virš garažo, šia dalimi link žemės sklypo ribos sumažėjo buvęs atstumas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog buvę namo pamatai nepakito, nėra reikšminga, nes turi būti vertinama, ar pagal projektą jame nurodytos naujos konstrukcijos nesumažino buvusio atstumo iki žemės sklypo ribos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, aiškindama Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 ir 8 punktus, nurodė, kad nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija, kai iš esmės visas sklypas, nors ir vėliau suformuojant atskirus sklypus, priskirtus kiekvienam butui, yra skirtas visam daugiabučiui gyvenamajam namui eksploatuoti. Atskirų sklypų suformavimas ir priskyrimas kiekvienam butui nepakeitė pačios pastato paskirties.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad daugiabučio gyvenamojo namo paskirtis lemia, jog, rekonstruojant konkretų butą daugiabučiame gyvenamajame name tokiu būdu kaip nagrinėjamoje byloje, kartu rekonstruojama ir daugiabučio gyvenamojo namo dalis, priklausanti visiems daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes (žemės sklypų paskirtis iš esmės yra ta pati kaip ir tuo atveju, kai žemės sklypai priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise; daugiabučio gyvenamojo namo butai yra išsidėstę vientisu perimetru ant sklypo ribų palei gatvę, o juos jungiančios sienos yra ant suformuotų atskirų sklypų ribų, t. y. kiekvienam butui skirto atskiro sklypo šoninės ribos sutampa su šį butą su gretimais butais jungiančiomis bendromis sienomis), nusprendė, kad nors nagrinėjamu atveju sklypai ir suformuoti kaip savarankiški, jų pagrindinė paskirtis šiuo atveju yra užtikrinti viso daugiabučio gyvenamojo namo, kurio pagrindinės konstrukcijos butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tinkamą naudojimą, todėl daugiabučio gyvenamojo namo atžvilgiu tokie sklypai nelaikytini gretimais (kaimyniniais) žemės sklypais, besiribojančiais su daugiabučio gyvenamojo namo butais.
Statybos įstatymo ir STR 1.05.01:2017 nuostatų prasme ir šioje situacijoje nebuvo pagrindo taikyti teisinį reguliavimą, nustatantį normatyvinius atstumus nuo statinių iki besiribojančių sklypų ribų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
