Dulkėtą Vilniaus rajoną kels naujai epochai: NT kainos augs kartais, laukiama 10 tūkst. naujakurių

2023 m. sausio 27 d. 13:19
Ilgą laiką pramoniniu Vilniaus mikrorajonu buvusi Vilkpėdė turėtų atgimti kaip gyvybinga sostinės dalis – 2021 m. patvirtintame miesto bendrajame plane numatyta, kad Vilkpėdę naujam gyvenimui prikels nauji komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) projektai. Žadamų pokyčių laukia ir mikrorajono gyventojai, kurių skaičius po įgyvendintų konversijos projektų turėtų išaugti net 10 tūkstančių.
Daugiau nuotraukų (2)
Vilniaus miesto savivaldybės planuose keičiant Vilkpėdės veidą jau įgyvendinami konkretūs žingsniai.
Vienas jų – planuojamos naujos viešosios eismo infrastruktūros jungtys, kurios padidins mikrorajono susisiekimą su gretimomis miesto dalimis.
„Vilkpėdė turi labai ilgą teritoriją, dalinamą į šiaurinę ir pietinę dalis – jų problematika, kvartalų identitetas skiriasi, todėl reikalingi skirtingi sprendimai. Pati rajono konversijos pradžia vykdoma nuo arčiau miesto centro esančios šiaurinės dalies, kur susitinka ir viešojo, ir privataus sektoriaus iniciatyvos.
Savivaldybė prie konversijos prisideda būtent naujos eismo infrastruktūros sukūrimu“, – komentuoja Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto biuro patarėja Laura Kairienė, kuruojanti Vilkpėdės transformaciją.
Pasak jos, artimiausias ir didžiausias savivaldybės planuojamas projektas yra Bukčių tilto rekonstrukcija, leisianti atkurti pėsčiųjų ir dviračių jungtį tarp Vilkpėdės ir Lazdynų. Taip pat nuo tilto, kuris po rekonstrukcijos bus vadinamas Elektrinės tiltu, bus įrengti nauji dviračių takai Eigulių ir Elektrinės gatvėse, sujungsiantys Lazdynus su Senamiesčiu. Kiti savivaldybės planuojami projektai dar nėra viešinami.
Rajonui reikia daugiau gyvybės
Įgyvendinant Vilkpėdės rajono konversiją keliamas ambicingas tikslas atgaivinti rajoną ne tik naujais NT ir infrastruktūros projektais, bet ir augančiu gyventojų skaičiumi.
„Pagal Vilniaus miesto bendrajame plane numatytus pokyčius Vilkpėdės gyventojų turėtų padaugėti apie 10 tūkst. Tam prireiks ir tinkamos socialinės infrastruktūros – darželių bei mokyklų, bendro naudojimo zonų. Prie pastarųjų prašysime prisidėti ir NT vystytojų – kad šiems įgyvendinant projektus, nebūtų pamirštamos ir viešosios miesto erdvės“, – sako L. Kairienė.
Pašnekovės teigimu, kiekvieno rajono gyvybingumą užtikrina tik jame visą parą vykstantis gyvenimas – tam itin reikalingi gyvenamosios paskirties pastatai, su kuriais atsiranda ir viešosios erdvės bei kiti gyvybingo miesto atributai, kaip kavinės ar kita laisvalaikio pasiūla.
Šiuo metu šiaurinėje Vilkpėdės dalyje ant Neries kranto statomas naujų gyvenamųjų daugiabučių kvartalas „ReVingis“. Už Vingio parko buvusios gamyklos „Velgos“ teritorijoje planuojamas konversijos projektas, kurio metu bus vystomas daugiafunkcinis prekybos ir pramogų kvartalas „Akropolis Vingis“.
Jame, be mažmeninei prekybai ir paslaugų teikimui skirtų patalpų, planuojama įrengti universalią koncertų salę, konferencijų centrą ir viešas rekreacines erdves.
Pietinėje Vilkpėdės dalyje kol kas daugiau plėtojamas verslas bei pramonė, čia mažesnis užstatymas gyvenamosios paskirties pastatais. Pasak L. Kairienės, šios teritorijos konversija bus vykdoma palaipsniui, savivaldybės planuose – ir visuomeninės, ir socialinės infrastruktūros plėtra.
Įsitraukę gyventojai
Vilkpėdės konversija atveria ir savų iššūkių – planuojant naujus projektus, būtina išlaikyti rajono autentiškumą, tuo pačiu pakeičiant jo funkciją iš pramoninės į miesto centro tipo teritorijos.
„Visi žinome atgimusio Paupio kvartalo sėkmę, kai senų pastatų vietoje išdygo visiškai naujas gyvybingas kvartalas. Tačiau Vilkpėdėje situacija kitokia – čia bus vykdoma labiau autentiška konversija, siekiant išsaugoti vietos dvasią, jau esamą identitetą bei unikalią architektūrą.
Todėl NT plėtotojams rekomenduojame maksimaliai išsaugoti tai, kas šiuo metu yra, o kuriant naujus projektus – juos derinti prie esamų objektų. Dėl šios priežasties naujos Vilkpėdės vizijos kūrimo procese dalyvauja ir vystytojai, ir gyventojai“, – pabrėžia L. Kairienė.
Pasak jos, Vilkpėdės bendruomenė yra itin aktyvi ir domisi rajone įgyvendinamais pokyčiais: „Neseniai paprašėme gyventojų pasidalinti savo įžvalgomis su naujakuriais, ką įdomaus galima nuveikti Vilkpėdėje – žmonės išties noriai dalijasi, įvardija, ko jiems trūksta, kad gyvenimas mikrorajone būtų dar geresnis.“
Vystomi projektai – impulsas tolesnei plėtrai
Įgyvendinus Vilkpėdėje numatomus konversijos projektus, šio mikrorajono patrauklumas neabejotinai augs, įsitikinę NT ekspertai.
„Šiuo metu NT vystytojai susiduria su mažėjančia žemės sklypų pasiūla centrinėje Vilniaus dalyje, ypač norintys plėtoti didelės apimties projektus, tad šalia miesto centro esanti Vilkpėdė tampa nauju traukos tašku.
Čia turime ir gerai išvystytą susisiekimo infrastruktūrą, ir žaliąsias zonas, o jau paskelbti NT projektai, kurie bus įgyvendinti per artimiausius metus, vienareikšmiškai duos teigiamą impulsą tolesnei Vilkpėdės plėtrai“, – sako NT bendrovės „Ober-Haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka.
Pasak jo, bet kurios miesto teritorijos ar rajono atgaivinimas bei plėtra turi įtakos ir NT kainoms.
„Puikus pavyzdys yra tai, kas įvyko su Markučiais ir Paupiu – čia vystomo naujo NT kainos augo ne procentais, o kartais. Tuo pačiu augo ir jau esamo NT vertė. Panašaus efekto turėtume sulaukti ir Vilkpėdėje“, – įsitikinęs A. Šapoka.
„Ober-Haus“ duomenimis, 2022 m. pabaigoje 2 kambarių naujos statybos butai su daline apdaila naujamiestyje dažniausiai kainavo 3200–5200 eurų už kv. m, tuo tarpu mažiau patraukliuose gyvenamuosiuose rajonuose, kaip Naujoji Vilnia ar Žemieji Paneriai – nuo 1800 iki 2300 eurų už kv. m. Vilkpėdės NT kainos jau dabar yra ženkliai priartėjusios prie Naujamiesčio kainų lygio.
„Vilkpėdės reputacija sparčiai gerėja, vis daugiau NT pirkėjų nori čia gyventi. Tam įtakos turi ir vykdomi pokyčiai – iš mikrorajono iškeliama gamyba, jos vietoje atsiranda daugiau gyvenimo, kuriasi biurai. Pavyzdžiui, dar visai neseniai Savanorių prospekto prieigos pietinėje Vilkpėdės dalyje buvo laikomos išskirtinai industrine teritorija, o šiuo metu čia atsiranda naujos funkcijos, pati teritorija tampa multifunkcine“, – pastebi A. Šapoka.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.