Būsto paskolų konsultantė priminė, kaip užsukus į banką sutaupyti krūvą pinigų: šis būdas – patikimiausias

Būsto paskola – vienas svarbiausių, sykiu ir sudėtingiausių sprendimų, mat pirkinys – būstas – kone brangiausias gyvenime. Ko nepamiršti ir kokių klaidų tikrai nedaryti kreipiantis į banką arba renkantis pasiūlymą – apie tai gyvoje transliacijoje kalbėjosi statybų organizatorė Katažina Bylinska ir sertifikuota būsto paskolų konsultantė Justina Skorupskienė.

Būsto paskola – vienas svarbiausių, sykiu ir sudėtingiausių sprendimų, mat pirkinys – būstas – kone brangiausias gyvenime.<br>Justinos Butkutės, 123 rf nuotr., lrytas.lt montažas
Būsto paskola – vienas svarbiausių, sykiu ir sudėtingiausių sprendimų, mat pirkinys – būstas – kone brangiausias gyvenime.<br>Justinos Butkutės, 123 rf nuotr., lrytas.lt montažas
Būsto paskola – vienas svarbiausių, sykiu ir sudėtingiausių sprendimų, mat pirkinys – būstas – kone brangiausias gyvenime.<br>Justinos Butkutės nuotr.
Būsto paskola – vienas svarbiausių, sykiu ir sudėtingiausių sprendimų, mat pirkinys – būstas – kone brangiausias gyvenime.<br>Justinos Butkutės nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 4, 2023, 5:59 PM, atnaujinta Mar 4, 2023, 7:57 PM

Derėtis – būtina

Bene dažniausias klientų klausimas, anot Justinos, kaip pasirinkti banką, kuriame skolintis. Būsto paskolų konsultantė rekomenduoja kreiptis į visus bankus, kurie teikia būsto paskolas Lietuvoje – jų yra septyni. Patariama susirinkti pasiūlymus, tuomet juos lyginti.

Labai svarbu įsigilinti į sutarties dedamąsias, ką kas reiškia, suprasti, kas svarbu konkrečiam klientui: galbūt, maržos dalis, kuo didesnė paskola būsto įrengimui, galbūt, konkreti suma, nes tiek kainuoja išsirinktas būstas.

Bene svarbiausias Justinos patarimas – nepamiršti derėtis. Derantis galima sutaupyti daugiausia pinigų. Ji pataria nepasiduoti manipuliacijoms, kuomet banko darbuotojas sako, kad pasiūlytas variantas geriausias, koks gali būti.

„Ne, galima susiderėti palankesnį variantą, taigi, derėtis privaloma. Būstas, kurį perkate, ar namas, kurį statote – bene brangiausias pirkinys gyvenime. Nepirkime būsto kaip telefono“, – kalbėjo Justina.

Kredito unijos tai pat teikia būsto paskolas, bet jos, anot ekspertės, neturėtų būti pirmoji vieta, kur kreipiamasi – čia paskolos marža visuomet bus aukštesnė nei banko.

Kredito unijų paslaugos praverčia žmonėms, kuriems paskolą suteikti atsisako bankai: dirbantiems su individualia veikla, atlyginimą gaunantiems ne eurais. Visgi svarbu, jog, pasikeistus situacijai, vėliau paskolą galima refinansuoti banke – taip bus pigiau.

Dokumentų – ne vienas

Bankas įprastai pateikia sąrašą, kokių dokumentų reikia. Pirmiausia prieš pildant paraišką būtina atlikti turto vertinimą, tik tuomet bankas galės vertinti kreditavimo galimybes.

Prašoma darbo sutarties, dirbant su individualia veikla – deklaracijų (dvejų arba vienerių metų), bankas gali paprašyti aprašyti individualią veiklą, sutarčių su įmonėmis, banko sąskaitų išrašų (pusmečio ar metų). Esminis patarimas – nepamiršti turto vertinimo.

Jei paimti greitieji kreditai, pliuso, kreipiantis dėl būsto paskolos, nepridės, bet tai nereiškia, kad paskolos gauti neįmanoma. Būna kai kurie žmonės sureikšmina ir kredito reitingą, bet tai nėra svarbiausias kriterijus, ypač jei pajamos skolintis pakankamos.

Gauti būsto paskolą užtrunka maždaug mėnesį, jei neskubu, skiriama laiko analizei ir deryboms.

Išperkamoji nuoma – ne visiems

Sukaupti pradinį įnašą – iššūkis daug kam, todėl kai kurie ryžtasi rinktis išperkamąją nuomą. Pati Justina nepalaiko šios paslaugos, ji mano, kad žmogus pradinį įnašą turėtų susitaupyti pats.

Lietuvoje egzistuoja du išperkamosios nuomos modeliai. Pirmasis – naudojantis tarpininko paslaugomis. Pliusas, jei labai išauga būsto kaina, o jis jau rezervuotas senąja kaina. Per tarpininką kaupiamas ne tik pradinis įnašas, bet ir mokama nuoma, procesas išsitęsia, jis ne visada apsimokės.

Kitas variantas – išperkamoji nuoma per NT plėtotoją – tokią Justina vertina palankiau. Žinoma, priklauso nuo sąlygų, bet įprastas pasiūlymas – per trejus metus susitaupyti pradinį įnašą nemokant nuomos, tačiau galiausiai įsigyjamas būstas pabrangsta keliais procentais. Kol augo NT kainos, toks variantas galėjo atrodyti patrauklus.

Per tarpininką nuomotis neverta, per NT plėtotoją, galbūt, bet būsto pasirinkimas, įprastai, ribotas. NT plėtotojai išperkamąja nuoma dažniausiai siūlo įsigyti būstus, kurie nėra paklausūs parduoti.

Negalintys susimokėti privalo konsultuotis su banku

Jei nutiko, kad žmogus negali mokėti įmokos bankui, Justina pataria nedelsti, kreiptis į finansų įstaigą. Tiesa, bankas gali atidėti kredito įmoką, bet ne palūkanų. Pradelsus mokėjimus, įprastai numatomi 0,05 proc. delspinigiai kas dieną.

Nemokant įmokų gali būti pradėtas skolos išieškojimas, galiausiai, turto areštas. Patariama kreiptis į banką, ieškoti būdų, kaip įveikti sunkumus, taip pat labai svarbu laiku įsivertinti, kad būsto paskolos įmokos gali augti, kaupti rezervą.

Beje, būsto paskolą galima grąžinti anksčiau: tiek dalį, tiek visą sumą. Kalbant apie sąlygas, įstatymas numato, kad grąžinimas privalo būti nemokamas, tik skirtinguose bankuose sąlygos skiriasi.

Arba grąžinimas nemokamas bet kada, arba nemokamas tik palūkanų perskaičiavimo dieną. Pavyzdžiui, jei EURIBOR perskaičiuojamas kas 6 mėn, tą dieną paskolą galima grąžinti nemokamai, kitomis dienomis gali tekti nemažai susimokėti, taigi, apsisprendusiems patariama sulaukti tos dienos.

Ką rinktis – fiksuotas ar kintamas palūkanas? Kintamos palūkanos, anot Justinos, pigesnis variantas, sumokėsite mažiau, bet įmoka keisis kas 3, 6 arba 12 mėn. Fiksuotos palūkanos – šiuo metu brangesnis variantas, jos fiksuojamos 3–5 metams, paskola bus brangesnė, bet įmoka nesikeis 3–5 metus.

Fiksuotos palūkanos gali suteikti finansinį saugumą, bet teks susimokėti daugiau. Ne visi bankai siūlo fiksuotas palūkanas, būtina klausti, ar gali fiksuoti ir kuriam laikui.

Klaidos, kurių neišvengiama

Klaidų imant paskolas, anot Justinos, pakankamai daug. Pirmiausia – žmonės ne visą laiką įsivertina, kiek gali pasiskolinti. Dažnas pasižiūri sumą skaičiuoklėse, tuomet ieško būsto. Tas logiška, kad nebūtų pervertinamos galimybės, bet svarbu pagalvoti, kiek noriu pasiskolinti, galbūt, skolintis ne maksimalią sumą.

Jei paskolos įmoka 1000 eurų, žmogus uždirba 3000 eurų, ekspertės nuomone, būtina kelti klausimą, ar norisi tiek mokėti, galbūt, skolintis mažiau ir pagal tai rinktis NT.

Kita klaida – žmonės nežino, kiek gali pasiskolinti, renkasi NT, banke sužino, kad norimos sumos negaus, tuomet, nusivylus, tenka rinktis pigesnį nei planuota būsto variantą.

Kai kurie nesikreipia į visus bankus. Mano, kad bankas, kuriame laiko pinigus, pasiūlys geriausas sąlygas – tai iliuzija.

Žmonės skuba, nors sprendimo skolintis nereikia priimti kitą dieną – tam skiriamas mėnuo.

Dažnas vertina tik maržą, mano, kad kuo ji mažesnė, tuo geriau, bet nebūtinai – pasiūlymą būtina vertinti kompleksiškai.

Paskola namo statybai taip pat aktuali tema. Nors, anot Justinos, kartais užtenka sklypo, ypač jei jis vertingas, įprastai kreipiantis paskolos būtina pastatyta „dėžutė“ (maždaug 50 proc. baigtumas). Tuomet žmonės keliauja į banką, ją įkeičia, gauna pinigų. Būsto paskola įprastai mokama etapais, bet ne visada – kartais išmokama visa suma.

Svarbiausi Justinos patarimai – įsivertinti galimybes skolintis: ne tik kiek galima, bet kiek norima, įsigilinti į pasiūlymus, konsultuotis su specialistais ir būtinai derėtis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.