Turi planą sugrąžinti turistus
Naujai išrinktas Vilniaus miesto meras sostinę mato kaip vieną gerai veikiantį mechanizmą. Kad tokia vizija būtų reali, jo žodžiais, reikia kelių sąlygų: klestinti miesto ekonomika, kokybiška infrastruktūra ir gerai išplėtotos viešosios paslaugos.
V. Benkunskas neabejoja, kad Vilnius gali pritraukti daugiau talentų, investuotojų ir turistų, o miesto valdžia turi sudaryti sąlygas kurti mieste. Pagrindinis Vilniaus variklis – paslaugų eksportas, tad sieks, kad paslaugų eksportui sąlygos būtų dar palankesnės, o Vilnių savo namais pasirinktų vis daugiau įmonių.
Sostinei, anot naujojo mero, trūksta konferencijų centro, tad ketinama atnaujinti diskusijas su Vyriausybe ir žydų bendruomene dėl modernaus konferencijų centro Sporto rūmų komplekse, kas, neabejojama, galėtų padidinti miesto patrauklumą regione. Konferencinis turizmas gali pasiekti Vilnių, kuris turi puikią viešbučių infrastruktūrą ir kokybiškas paslaugas.
Nacionalinės koncertų salės projektas taip pat pagerintų patrauklumą regione: per ateinančius ketverius metus, anot V. Benkunsko, jis turi būti įgyvendintas.
Dar viena idėja – kino industrijos vystymas Vilniuje. Miestas kino industrijai jau dabar patrauklus dėl barokinio senamiesčio ir sovietinės architektūros.
2017–2021 metais tiesioginės investicijos į šį sektorių leido gauti 5 mln. gyventojų pajamų mokesčio į savivaldybės biudžetą. Už tuos pinigus buvo galima pastatyti 12 naujų mokyklų stadionų.
Ir nors jau dabar vyksta daug filmavimų, to neužtenka, būtina investuoti papildomai.
Strategija aiški – Vilnius turi turėti kino paviljoną, kuris leistų veikti šiame sektoriuje ištisus metus.
Miesto įvaizdžio kaita
Miesto įvaizdžio formavimas, anot išrinktojo miesto mero, turi būti paremtas tikru turiniu.
„Mano vizija aiški – tapti sporto centru. Daug darbų padaryta, dar daugiau planų yra: bus ištaisyta nacionalinė gėda – pastatytas Nacionalinis stadionas, sostinė turės lengvosios atletikos maniežą, ekstremalaus sporto bazės projektas jau pradėtas įgyvendinti Tyzenhauzų gatvėje, reikalingi mažiausiai trys baseinai bendruomėms, irklavimo bazė Žirmūnuose, trys futbolo aikštės, penki daugiafunkciai sporto centrai, ledo arena Jotvingių gatvėje.
Sporto infrastruktūra, neabejojama, leis pritraukti užsienio turistų, organizuoti tarptautines varžybas, garsėti kaip sporto infrastruktūros miestui“, – komentavo Vilniaus meras.
Ne mažiau svarbi ir Vilniaus naktinė ekonomika. Vilnius turi gilias naktinės kultūros tradicijas, kurioms ketinama skirti daug daugiau dėmesio.
Planuojama išsaugoti naktinės kultūros erdves, viena vertus, miestui suteikiant jauno miesto įvaizdį, taip pat, kad jauni žmonės galėtų gyventi pilnavertį kultūrinį gyvenimą nakties metu. Yra parengtas planas, kaip užtikrinti sugyvenimą tarp verslų, kultūros įstaigų ir gyventojų.
Tobulins infrastruktūrą
Dar vena kryptis - susijusi su kasdiene „higiena“, mat miesto patrauklumą kuria kokybiška infrastruktūra. Ji, anot V. Benkunsko, privalo leisti lengvai judėti ir patogiai gyventi mieste, nepriklausomai nuo turtinės padėties ar pasirinktos transporto priemonės.
Vizija aiški – užuot priešinus vairuojančius ir vaikštančius pėsčiomis, visiems sudaryti tinkamas sąlygas.
Pirmiausia ruošiamasi susitvarkyti su apleista infrastruktūra: šiuo metu fiksuojama 230 kilometrų blogos arba avarinės būklės gatvių, kuriose reikalingi darbai. Netrukus bus įvestas bazinis gatvės kokybės standartas, kad ne kelios atrinktos, o 95 proc. Vilniaus gatvių turėtų kokybišką dangą. Prioritetas – prasčiausios būklės gatvės (Pylimo, Trakų, Kalvarijų).
Šioje kadencijoje planuojami keli tuneliai: Kalvarijų–Ozo, Mokslininkų–Geležinio Vilko, Kareivių–Žirmūnų gatvių sankryžose. Šitie projektai bus inicijuoti su Vyriausybe, Lietuvos automobilių kelių direkcija, per kelerius metus prasidės rangos darbai.
Bus tęsiami kiti projektai: pavydžiui, dviračių takų tinklo plėtra. Ketinama sujungti dviračių takus į nuoseklų tinklą, taip pat investuoti į pėsčiųjų takus: nutiesti ar atnaujinti 550 kilometrų pėsčiųjų takų.
Pagrindinis akcentas – viešasis transportas, kad vilniečiai savo noru rinktųsi jį, o ne automoblius. Tai, anot V. Benkunsko, padidintų miesto patrauklumą ir investuotojų akyse. Darbai aiškūs – investuoti į tankesnį stotelių tinklą, planuojama greitųjų autobusų plėtra (turi 6, padidins iki 8).
Bus visiškai atnaujntas autobusų ir troleibusų parkas. Per artimiausius metus turi nelikti senųjų troleibusų, netrukus išriedės 160 naujų autonominės ridos troleibusų, dyzelinu varomus autobusus pakeis elektriniai ir varomi vandeniliu.
Dėmesys būsto kokybei
Kokybiška infrastruktūra neatsiejama nuo gyvenamųjų rajonų ir žaliųjų erdvių. „Gerai išplėtotos viešosios paslaugos padaro miesto rajonus ne miegamaisiais, kaip esame įpratę, bet gyvenamaisiais“, – mano V. Benkunskas.
Labai svarbu užtikrinti, kad senuosiuose ir naujuose kvartaluose netrūktų mokyklų, darželių, gydymo įstaigų.
Sostinėje iki 2027 metų bus pastatyti 7 nauji darželiai ir 7 mokyklos, prie ugdymo įstaigų bus įrengta 100 naujų sporto erdvių, bus tęsiama sporto aikštynų rekonstrukcija.
Ketverių metų planas bus pristatytas viešai, kad verslas ir gyventojai žinotų, ko laukti iš miesto valdžios.
Sritys, kurioms prireiks dėmesio
Paklausus, kuriai sričiai reikia daugiausia įdirbio, kad miestas taptų patrauklesnis, V. Benkunskas minėjo miesto planavimo klaidas, kuriant rajonus, bet nestatant mokyklų, darželių, poliklinikų, kas šiandien lemia, kad, norint gauti reikalingas paslaugas, reikia važiuoti per visą miestą.
Jei reikėtų išrinkti, kuriai sričiai reikės skirti daugiau dėmesio, kas nebuvo padaryta, tokia būtų transporto sritis – tiek infrastruktūra, judėjimo mazgai, tiek patrauklus viešasis transportas.
Vilnius, anot V. Benkunsko, patogus, kompaktiškas, žalias miestas, tai – privalumas konkuruojant dėl užsienio investicijų.
Naujai išrinktas miesto meras norėtų, kad po ketverių metų tokios problemos, kurias kone kasdien linksniuoja gyventojai, būtų pamirštos: gatvių kokybė, viešosos erdvės ir jų priežiūra.
Antra linija – projektai, kurie miesto veidą pakeistų regioniniu lygmeniu: pirma – kultūros objektai, tokie kaip Nacionalinė koncertų salė ir kino paviljonas, sukurta sporto infrastruktūra, pastatytas nacionalinis stadionas, Lazdynų baseinas jau veikia. Miestas turi būti patogiai pasiekiamas, pertvarkyta autobusų stotis.
Keis gyvenamuosius rajonus
Dar viena viešai aptariama problema: senieji gyvenamiej rajonai tampa problema. Jei niekas nesikeis, Karoliniškės, Viršuliškės gali tapti getais – daug merų šio klausimo nesugebėjo išjudinti.
„Mes kalbame apie privačą nuosavybę. Miestas negali privačios nuosavybės pertvarkyti nugriaunant ar perstatant. Tai – pirmasis iššūkis, taigi, lieka vienintelis kelias – renovuoti daugabučius.
Tam reikia motyvacinių premonių, sąlygos norint atnaujinti būstą, sunkėja, renovacijos tempa nepakankami. Sostinėje 4000 renovuotinų daugiabučių, per metus įgyvendinama iki 120 projektų, tačiau reikėtų renovuoti bent 1000 namų.
Tam reikia didinti finansinį ir auginti motyvaciją. Savivaldybė planuoja skirti 100 mln. eurų fondą papildomai paramai daugiabučių renovacijai“, – komentavo V. Benkunskas.
Savivaldybė skatina priimti rimtus sprendimus, bet valstybės politika demotyvuoja gyventojus, apmokėdama šildymo sąskaitas. Anot V. Benkunsko, svarbu aiškiai pasakyti, kad tie, kurie nesirinks renovacijos, po dvejų metų neteks kompensacijos ir turės mokėti visą kainą.
Kalbos apie tai pradėtos, bet pirmiausia turi baigtis energetikos krizė, tuomet ir bus geriausias laikas kalbėtis su gyventojais, kad renovacija – didesnė NT vertė, kokybiškesnė aplinka – visa tai svarbu, visų pirma, patiems gyventojams.
Senųjų rajonų pertvarka vienas prioritetų.
