„Manau, kad pirmiausia mes turėjome keletą pastarųjų metų, kur nekilnojamo turto vystytojai Vilniuje jautėsi ypač komfortabiliai. Manau, kad tai yra viso to pasekmė.
Jeigu galima įsiteisinti vėliau, nelegaliai pastačius papildomą aukštą ar įterpti namą į teritorijas, kuriose negalima statytis ir vėliau ieškoti įvairių būdų su teisininkais įsiteisinti, tai parodo, kad situacija buvo pakankamai nevaldoma“, – ELTAI teigė V. Sinkevičius.
Jis mano, kad Lietuvoje reikėtų įstatymų iniciatyvų, kurios atgrasytų NT vystytojus arba įmones nuo tokio pobūdžio nusikaltimų. „Dabar, tai jau visuomenėje sukėlė, pagaliau, rezonansą ir tai tik parodo, kad mūsų įstatymai nėra pakankami, jog apsaugotų gamtą.
Reikėtų įstatymų iniciatyvų, kurios užtikrintų ir atgrasytų ar NT vystytojus, ar galų gale įmones, nuo tokių nusikaltimų. Yra vienas išskirtas epizodas, bet mes matėme barbarizmą žaliųjų zonų atžvilgiu miestuose Lietuvoje, per pastaruosius 10 metų pakankamai tai buvo dažnas reiškinys“, – sakė Europos Komisijos (EK) narys.
„Maža grupelė aktyvistų tik gindavo tą, o visa kita vykdavo su vienų ar kitų institucijų palaiminimu. Džiaugiuosi, kad šiandien tas ąžuolas bus inspiracija pasižiūrėti į teisės aktus ir savivaldai susireguliuoti santykį su NT vystytojais“, – akcentavo jis. ELTA primena, kad šeštadienį Vilniaus centre, Ceikinių gatvėje, nukirstas ilgaamžis ąžuolas.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas tai pavadino vandalizmu ir patikino, kad NT vystytojai leidimų medžio kirtimui neturėjo. Nepasitenkinimą išreiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda, pavadinęs tai barbarišku išpuoliu.
Tuo tarpu aplinkos ministras Simonas Gentvilas numato teisės aktų pokyčius, kad už panašius atvejus grėstų didesnės baudos bei baudžiamoji atsakomybė. Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai, gavę V. Benkunsko pareiškimą dėl Vilniaus centre nupjauto ąžuolo, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl savavaldžiavimo.
