Artėjant NATO viršūnių susitikimui veriasi didžioji Vilniaus žaizda – šimtus milijonų eurų kainavęs sprendimas

Artėjant NATO viršūnių susitikimui triukšmą kelia ne tik aplink „Litexpo“ rūmus asfaltą klojančios mašinos, bet ir didžiulių išlaidų priblokšti politikai. Gal viskas vyktų ramiau, jei vieta svarbiems renginiams Vilniuje būtų pasirūpinta iš anksto?

Gal artėjant NATO viršūnių susitikimui viskas vyktų ramiau, jei vieta svarbiems renginiams Vilniuje būtų pasirūpinta iš anksto?<br>Lrytas.lt montažas
Gal artėjant NATO viršūnių susitikimui viskas vyktų ramiau, jei vieta svarbiems renginiams Vilniuje būtų pasirūpinta iš anksto?<br>Lrytas.lt montažas
Pertvarkytuose Koncertų ir sporto rūmuose Vilniaus centre buvo tikimasi sulaukti tarptautinių konferencijų dalyvių, bet pastatas iki šiol atrodo apgailėtinai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Pertvarkytuose Koncertų ir sporto rūmuose Vilniaus centre buvo tikimasi sulaukti tarptautinių konferencijų dalyvių, bet pastatas iki šiol atrodo apgailėtinai.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol valdžia trypčioja dėl buvusių Sporto rūmų pertvarkymo, čia šeimininkauja vandalai ir valkatos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol valdžia trypčioja dėl buvusių Sporto rūmų pertvarkymo, čia šeimininkauja vandalai ir valkatos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol valdžia trypčioja dėl buvusių Sporto rūmų pertvarkymo, čia šeimininkauja vandalai ir valkatos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kol valdžia trypčioja dėl buvusių Sporto rūmų pertvarkymo, čia šeimininkauja vandalai ir valkatos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kol valdžia trypčioja dėl buvusių Sporto rūmų pertvarkymo, čia šeimininkauja vandalai ir valkatos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kol valdžia trypčioja dėl buvusių Sporto rūmų pertvarkymo, čia šeimininkauja vandalai ir valkatos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kol valdžia trypčioja dėl buvusių Sporto rūmų pertvarkymo, čia šeimininkauja vandalai ir valkatos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol valdžia trypčioja dėl buvusių Sporto rūmų pertvarkymo, čia šeimininkauja vandalai ir valkatos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol valdžia trypčioja dėl buvusių Sporto rūmų pertvarkymo, čia šeimininkauja vandalai ir valkatos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol valdžia trypčioja dėl buvusių Sporto rūmų pertvarkymo, čia šeimininkauja vandalai ir valkatos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol valdžia trypčioja dėl buvusių Sporto rūmų pertvarkymo, čia šeimininkauja vandalai ir valkatos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol valdžia trypčioja dėl buvusių Sporto rūmų pertvarkymo, čia šeimininkauja vandalai ir valkatos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol valdžia trypčioja dėl buvusių Sporto rūmų pertvarkymo, čia šeimininkauja vandalai ir valkatos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol valdžia trypčioja dėl buvusių Sporto rūmų pertvarkymo, čia šeimininkauja vandalai ir valkatos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol valdžia trypčioja dėl buvusių Sporto rūmų pertvarkymo, čia šeimininkauja vandalai ir valkatos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol valdžia trypčioja dėl buvusių Sporto rūmų pertvarkymo, čia šeimininkauja vandalai ir valkatos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol valdžia trypčioja dėl buvusių Sporto rūmų pertvarkymo, čia šeimininkauja vandalai ir valkatos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol valdžia trypčioja dėl buvusių Sporto rūmų pertvarkymo, čia šeimininkauja vandalai ir valkatos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol valdžia trypčioja dėl buvusių Sporto rūmų pertvarkymo, čia šeimininkauja vandalai ir valkatos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kol valdžia trypčioja dėl buvusių Sporto rūmų pertvarkymo, čia šeimininkauja vandalai ir valkatos.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Artėjant NATO viršūnių susitikimui triukšmą kelia aplink „Litexpo“ rūmus asfaltą klojančios mašinos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Artėjant NATO viršūnių susitikimui triukšmą kelia aplink „Litexpo“ rūmus asfaltą klojančios mašinos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Artėjant NATO viršūnių susitikimui triukšmą kelia aplink „Litexpo“ rūmus asfaltą klojančios mašinos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Artėjant NATO viršūnių susitikimui triukšmą kelia aplink „Litexpo“ rūmus asfaltą klojančios mašinos.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

May 29, 2023, 3:00 PM

Vien parodų centro „Litexpo“ paruošimas liepą vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui kainuos apie 17 milijonų eurų.

Tačiau už 29 milijonus eurų buvo galima moderniu kongresų centru paversti Vilniaus centre esančius buvusius Sporto rūmus. Tokia suma pastato pertvarkymo darbus Finansų ministerija buvo įvertinusi dar 2019 metais. Tiesa, šiuo metu kaina jau neabejotinai būtų didesnė.

Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, kurio vadovaujama sostinės savivaldybė dar 2013–2014 metais buvo parengusi studiją dėl Sporto rūmų pertvarkymo į kongresų rūmus, įsitikinęs, kad delsimas įgyvendinti šią idėją Lietuvai padarė šimtus milijonų eurų žalos.

A.Zuokas skaičiavo pajamas, kurias iš dabar itin populiaraus konferencijų turizmo galėjo gauti Vilniaus ir aplinkinių miestų viešbučiai, restoranai, kavinės.

„Be to, kiek dar lėšų, kurios galėjo būti panaudotos šiam projektui, prarasta NATO viršūnių susitikimui ruošiant „Litexpo“ parodų centrą?“ – svarstė politikas.

Griežti reikalavimai

Kad NATO valstybių vadovai ir aukšti pareigūnai galėtų tartis tolokai nuo Vilniaus centro esančiuose „Litexpo“ rūmuose, teko išasfaltuoti ne vieną gatvę, nutiesti šaligatvius, pakeisti paties pastato konstrukcijas.

Dar praėjusiais metais Vilniuje apsilankę NATO atstovai nustatė, kad tokios „Litexpo“ patalpos, kokios buvo tuomet, viršūnių susitikimui netinka.

Po to, kai NATO sekretoriato atstovai apžiūrėjo patalpas, patikrino konstrukcijas ir įvertino saugumą, pastato paruošimas svarbiam susitikimui pabrango 6 mln. eurų – nuo 11 iki 17 mln. eurų.

Statinys apsuptas viešbučių

Kol aplink „Litexpo“ centrą darbininkai kloja šaligatvius, takai į pačiame miesto centre stovinčius buvusius Sporto rūmus baigia užželti žole, o pats pastatas tapo valkatų nakvynės ir sienų tepliotojų pamėgta vieta.

Apleistas pastatas matyti ir iš aplink esančių, žinomiems tarptautiniams tinklams priklausančių viešbučių. Mat kuriant Sporto rūmų rekonstrukcijos planus buvo tikimasi, kad juose apsistos į tarptautines konferencijas atvyksiantys svečiai.

Vilniaus savivaldybės pasiūlymui 2004 metais uždarytame pastate įrengti kongresų ir konferencijų centrą buvo pritaręs dar Algirdo Butkevičiaus vadovaujamas ministrų kabinetas.

Šią idėją ir pasiruošimo darbus perėmė ir vėlesnė Vyriausybė.

Atgaivino baigtas diskusijas

„Projektas buvo patvirtintas, suderintas su žydų bendruomene, liko tik jį įgyvendinti. Bet atėjo kita Vyriausybė ir viską sustabdė.

Ne tik sustabdė, bet ir viską įšaldė taip, kad vėl prasidėjo diskusijos su žydų bendruomenėmis, kurios jau buvo baigtos“, – apgailestavo tuometis premjeras Saulius Skvernelis.

Dabartinei Seimo opozicijai priklausantis politikas neatmetė, kad Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė atbulinę pavarą įjungė pasidavusi spaudimui ne iš Lietuvos, o iš išorės.

To nepaneigė ir Vyriausybės atstovai, „Lietuvos rytui“ patvirtinę, kad vėl bandoma derėtis su žydų bendruomenių atstovais ir įvairių pasaulio šalių istorikais.

Tikisi įamžinti atminimą

Šių metų balandžio pradžioje premjerės I.Šimonytės potvarkiu vėl buvo sudaryta darbo grupė iš Lietuvos ir pasaulio mokslininkų, istorikų, rabinų, visuomenininkų.

Jai pavesta parengti ir pateikti Vyriausybei pasiūlymus dėl senųjų Šnipiškių žydų kapinių ir atminties vietos buvusiuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įamžinimo.

„Vyriausybės tikslas – šiai vietai grąžinti atimtą istoriją, pagarbą ir rimtį. Tai galėtų tapti atminties simboliu šimtmečiams, kuriuos praleidome kartu su Lietuvos žydų bendruomene kurdami Lietuvą, puoselėdami bendrą įvairialypį kultūros paveldą, kovodami už laisvę“, – teigiama ministrų kabineto atstovų atsakyme.

Vyriausybės atstovai tikisi, kad darbo grupė savo pasiūlymus dėl statinio ir jo teritorijos ateities pateiks iki šių metų pabaigos.

Buvo suradę sprendimą

Bet, buvusio premjero S.Skvernelio nuomone, tai sunkiai suprantamas laiko vilkinimas, nes šis darbas jau buvęs padarytas: „Jau buvo surasti sprendimai, kas šiame pastate turėtų būti ir ko neturėtų būti. Buvo surasti sprendimai, kaip viską padaryti nieko neįžeidžiant ir nedarkant paveldo.“

S.Skvernelio teigimu, projektas buvo baigtas, reikėjo tik rasti rangovą, kuris jį įgyvendintų. Bet tuomet iškilo nenumatytų problemų.

2017 metais vos prasidėjusi rūmų rekonstrukcija buvo sustabdyta dėl neskaidriai vykusio rangovo konkurso.

Paskelbti būsimo konferencijų ir kongresų centro rangovo bei operatoriaus konkursus Turto bankas dar kartą bandė 2020 metais, tačiau vėl sulaukta žydų bendruomenių protestų.

Bandys vėl prikelti pastatą

A.Zuokas prisiminė, kad planuotame kongresų ir konferencijų centre buvo suplanuota ir žydų kultūrai, paveldui, holokausto temai skirta ekspozicijų salė.

Politiko nuomone, įgyvendinus šį projektą būtų laimėję visi: „Būtų išsaugotas pastatas, jame lankytųsi šimtai žmonių ir atsirastų galimybė pristatyti žydų kultūrą, būtų sutvarkyta aplinka.“

Į Vilniaus miesto tarybą perrinktas A.Zuokas iki šiol įsitikinęs, kad prie Neries stovinčiam pastatui nėra geresnės paskirties nei kongresų ir konferencijų centras, todėl vėl bandys šiuos planus atgaivinti.

„Aš nesuprantu buvusio savivaldybės vadovo Remigijaus Šimašiaus intencijos tų planų atsisakyti ir nesuprantu, kodėl juos palaikė premjerė I.Šimonytė“, – kalbėjo buvęs sostinės meras.

Dviejų muziejų nereikia

Premjerė I.Šimonytė praėjusiais metais viešai svarstė, kad apleisti Sporto rūmai galėtų tapti muziejumi ar memorialu, skirtu Lietuvos žydų istorijai, galbūt kažkuo panašiu į Polino muziejų Varšuvoje.

„Tai yra tiesiog nesupratimas ir nesuvokimas, kas ką kalba“, – tokią idėją kritikavo A.Zuokas.

Domėdamasis galimybėmis panašų muziejų įkurti Vilniuje tuometis sostinės meras nekart lankėsi Varšuvoje statant Polino muziejų, dalyvavo jo atidarymo iškilmėse.

„Tai yra didžiulės investicijos. Lenkijos biudžetui tuo metu jis kainavo 60–70 mln. eurų, bet tai buvo daugiau nei prieš dešimtmetį. Be to, didžiulius pinigus kainuoja jo išlaikymas ir programos“, – kalbėjo buvęs sostinės meras A.Zuokas.

Jo nuomone, įkurti antrą panašaus lygio muziejų tokiu nedideliu atstumu nuo Varšuvos neįmanoma, o buvusių Sporto rūmų pritaikymas vien žydų muziejui yra nerealus.

Kelia daug prisiminimų

Tuo metu architektas Algirdas Kaušpėdas buvusiuose Sporto rūmuose norėtų matyti ir ekspoziciją, skirtą Sąjūdžiui.

Būtent Sporto rūmuose 1988 metais įvyko steigiamasis Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimas. Šiame pastate įvyko ir įsimintiniausi A.Kaušpėdo įkurtos grupės „Antis“ koncertai.

Vienas jų buvo surengtas prieš 35 metus birželio 3-iąją, Sąjūdžio įsikūrimo dieną. Jo metu ant scenos užlipęs vienas Sąjūdžio aktyvistų Artūras Skučas paskelbė, kad A.Kaušpėdas yra išrinktas į iniciatyvinę grupę, ir viešai atlikėjo paklausė, ar sutinka joje dalyvauti.

„Tai buvo retorinis klausimas, kaip galėjau nesutikti“, – prisiminė atlikėjas.

Miestui sukuria blogą aurą

„Kodėl šis pastatas iki šiol toks apleistas? Juk tai – legendinė vieta. Vien dėl to, kad jame įvyko pirmasis Sąjūdžio suvažiavimas, šviesiausios Lietuvos inteligentijos susirinkimas, šis pastatas yra saugotinas.

Tuo metu tai buvo pati svarbiausia mūsų visuomeninė erdvė, o mes taip neatsakingai jos atsisakėme.

Praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje pastatyti Sporto rūmai saugomi kaip šiuolaikinės architektūros paveldo objektas. Juos tikrai galima pertvarkyti, įveiklinti ir aktualizuoti“, – svarstė A.Kaušpėdas.

Architekto nuomone, erdviame pastate galėtų tilpti viskas: ir svarbias Lietuvos datas primenanti ekspozicija, ir vieta konferencijoms, ir net koncertų salė, kurių šiuo metu Vilniuje trūksta.

A.Kaušpėdas pridūrė, kad apleisti pastatai ir griuvėsiai pačiame centre miestui sukuria blogą aurą.

Išlaidos sukėlė įtarimų

Pasiruošimas liepos 11, 12 d. vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui sulaukė nemažai politikų kritikos ir Seimo Antikorupcijos komisijos dėmesio, nes pirkimai šiam renginiui vykdyti neskelbiamų derybų būdu.

„Litexpo“ vadovas J.Bortkevičius tada aiškino, kad kitaip elgtis nebuvo galima, nes per trumpiausią įmanomą laiką reikėjo rasti rimčiausius savo srities profesionalus ir patikimiausias įmones, kurios tiksliai atitiktų NATO kokybės reikalavimus ir turėtų nepriekaištingą reputaciją.

Be to, įmonės ir jų darbuotojai turėjo gauti Valstybės saugumo departamento leidimus dirbti su įslaptinta informacija.

„Litexpo“ vadovas politikus bandė raminti, kad kongresų centro IFEMA Madride pritaikymas NATO viršūnių susitikimui pernai kainavo 35,8 mln. eurų, o „Litexpo“ rūmus tam žadama parengti už 17 mln. eurų.

Antikorupcijos komisiją, be kita ko, sudomino tai, kad konkurse telekomunikacijų paslaugoms NATO susitikimo metu pirkti dalyvauti leista tik „Telia Lietuva“, kurios vienas vadovų priklauso „Litexpo“ valdybai. Tokiu sprendimu pasipiktinusi „Bitė“ tikino galėjusi paslaugas suteikti 900 tūkst. eurų pigiau.

Pristatė tuščių kėdžių

Tylią akciją 2020 metų gegužės 1-ąją prie buvusių Sporto rūmų buvo surengusi Nacionalinė turizmo verslo asociacija, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija bei Lietuvos turizmo asociacija.

Šalia rūmų buvo pristatyta tuščių kėdžių ir jos apklijuotos netikrais eurais.

Akcijos organizatoriai aiškino, kad tuščios kėdės Tarptautinę darbo dieną atspindi dabartinę visų turizmo sektoriuje dirbančių įmonių situaciją – išnykusius klientų srautus, o simboliniai banknotai primena, kad situacijos sprendimas bei pinigai, kuriuos valstybė galėtų uždirbti, guli panosėje.

Jų teigimu, laiku pastatytas kongresų centras būtų viena efektyviausių ilgalaikių turizmo verslo gelbėjimo priemonių. Jis padėtų išlaikyti esamas darbo vietas ir kurti naujas.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.