Kai praėjusį sekmadienį iškrito trečio aukšto balkono langas, tarp Žirmūnų gatvės 54-ojo daugiabučio gyventojų užvirė karštos diskusijos: į ką kreiptis, kad neįvyktų skaudi nelaimė?
Prieš tai iš penkto aukšto iškritęs langas taip pat nukrito šalia šaligatvio, kuriuo į mokyklą ir vaikų darželį eina daug vaikų.
Nors oficialiai šis namas atiduotas eksploatuoti, gyventojai su tuo nesutinka. Jie kreipėsi į advokatą, nes susikalbėti su rangovu, techninio projekto prižiūrėtoju, projekto administratore viešąja įstaiga „Atnaujinkime miestą“ neįmanoma.
Šaligatvį aptvers juosta
Trečiame aukšte gyvenanti Giedrė Sutkutė po sekmadienio įvykio dar neatsigavo. Kai iškrito langas, ji kitus net bijo paliesti. Juolab kad visi jie atrodo pritvirtinti netvirtai.
„Langas nukrito ir sudužo pusmetris nuo šaligatvio. Kas būtų buvę, jei tuo metu juo būtų ėjęs žmogus?“ – klausė moteris.
Tik po antro įvykio renovacijos rangovas pradėjo rūpintis daugiabučiu – atsiuntė specialistą, kad išmatuotų ertmę, pagamintų naują langą.
Kol kitų langų patikimumas nepatikrintas, G.Sutkutė žadėjo šaligatvį aptverti įspėjamąja juosta, nes renovaciją atlikusi įmonė net tuo nepasirūpino.
Kad namo atnaujinimo kokybė kelia abejonių, liudija nebaigta atlikti apdaila, lyjant per kiaurymes tekantis vanduo. G.Sutkutės kaimynė stebėjosi, kaip daugiabutis išvis atiduotas eksploatuoti, kai neatliktų darbų ar broko – dešimtys atvejų.
Problemų kilo jau rudenį
Namo bendrijos pirmininkė Rasa Svikščiūtė minėjo, kad rangovas pateikė tokias langų iškritimo priežastis: esą vienas iškrito dėl jų kaltės, o kitas – dėl nesaugaus naudojimo.
„Bet tai jų versija. Kaip yra iš tikrųjų, niekas nenustatė. Laimė, kad abu įvykiai apsiėjo be nelaimių“, – sakė namo pirmininkė.
Beje, techniniame projekte buvo numatyti kitokie balkonų langai. Anot R.Svikščiūtės, ne bendrija užsako darbus, kontroliuoja jų eigą. Tai ir yra didžiausia bėda: „Vienintelis likęs svertas – atsiskaityti už darbus arba ne. Bet darbus priima ne bendrija, o techninis prižiūrėtojas ir projekto administratorius – viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“.
Bendrijos pirmininkė pasakojo, kad bėdų dėl balkonų langų kilo tik juos praėjusį rudenį įstačius. Laiku langų neapskardinus, lyjant per juos ėmė tekėti vanduo. Tekėjo vanduo per uždarytus langus ne tiktai per liūtis, bet ir per smulkų lietų.
Dėl to žiemą komisija apžiūrėjo balkonus, bet apžiūros akte įvardijo tik vieną balkoną, nors vanduo tekėjo beveik visuose.
Pažadėjo viską patikrinti
Bendrija surašė raštą, jog nesutinka, kad darbai atlikti kokybiškai, tačiau projekto administratorė viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“ juos priėmė.
Vienintelis paaiškinimas – konstrukcijos surinktos, vadinasi, darbai atlikti. Jei konstrukcijos surinktos nekokybiškai, rangovas žadėjo defektus ištaisyti.
R.Svikščiūtės nuomone, dėl to kyla problema: „Priimant darbus įstaiga „Atnaujinkime miestą“ baksnoja į techninį prižiūrėtoją, o mes, gyventojai, net nežinome, ar tie darbai kokybiški.“
Vis dėlto kai pradėjo kristi langai, rangovas pažadėjo per dvi savaites patikrinti visus dar neiškritusius langus.
Bendrijos pirmininkė iš patirties žino – laukti, kad ištesės pažadus, galima tik tokiu atveju, kai ima kristi langai. Kitais atvejais niekas nesiskubino.
Kai atsiskaitė – pradingo
Namo gyventojai savo kailiu išbandė renovacijos grimasas, kai rangovas ir subrangovai buvo pasamdyti mažiausios kainos principu.
Kai jie ėmė baksnoti į abejones keliančią kokybę, taip ir nepavyko išsiaiškinti, kas už tai atsakingas, kaip numatyta dokumentuose, nes santykiai tarp rangovo ir subrangovų yra komercinė paslaptis.
„Rangovas aiškino projekte radęs daug klaidų, bet atsakė jam projektuotojas ar ne, mes nežinome. Projektuotojas buvo atvykęs, kai ėmėme kviesti specialistus tikrinti kokybės iš šalies.
Kai kurios klaidos buvo ištaisytos, kai kurios liko“, – prisiminė R.Svikščiūtė.
Kad gyventojai nėra padėties šeimininkai, liudija ir tas faktas, kad pirmą iškritusį langą rangovas turėjo įdėti iki gegužės mėnesio 31 dienos.
Bet „Atnaujinkime miestą“ su rangovu atsiskaitė dar vasarį ir nuo to laiko rangovo atstovų prie namo daugiau niekas nematė.
Įmonės „Atnaujinkime miestą“ atstovai giedojo tą pačią dainelę: esą konstrukcijos surinktos ir jie neatsiskaityti negali.
„Renovacijos idėja lyg ir graži: gyventojai nemoka už projektų rengimą, techninę priežiūrą. Bet viskas viešuosiuose pirkimuose perkama mažiausios kainos principu, o paskui prasideda – čia neužtenka pinigų, čia neįmanoma, čia mes taip nesusitarėme“, – patirtimi dalijosi R.Svikščiūtė.
Iš vadovės pusės – tyla
Įmonės „Atnaujinkime miestą“ vadovė Eglė Randytė buvo pažadėjusi atsakyti į klausimą, ar dėl Žirmūnų gatvės 54-ojo namo nekokybiškų renovacijos darbų taikė poveikio priemones rangovui, tačiau pažado neištesėjo.
Ji taip pat neatsakė, koks brokas buvo nustatytas specialistų.
Taip pat liko neaišku, kodėl po namo renovacijos faktiškai pasiektas šiluminės energijos sąnaudų sumažėjimas tik 47,2 proc., nors Lietuvos vidurkis yra gerokai aukštesnis.
Niekas neskuba ir aplinkos tvarkyti
Žirmūnų gatvės 54-asis namas yra vadinamajame Žirmūnų trikampyje – teritorijoje, kurią savivaldybė jau prieš keletą metų siekė atnaujinti kaip vieną bendrą kvartalą.
Tačiau šio daugiabučio aplinka iki šiol neatnaujinta – senas, duobėmis nusėtas šaligatvis, trūksta suolų, nepasodinti nauji želdiniai.
„Siekiame šį senos statybos rajoną atnaujinti kompleksiškai ir paversti jį transformacijos į šiuolaikišką miesto dalį pavyzdžiu. Jaukūs kiemai ir infrastruktūra aktyviam gyvenimo būdui yra neatskiriama to dalis“, – aiškino meras V.Benkunskas.
Vienintelis darbas atnaujinant aplinką prie Žirmūnų gatvės 54-ojo namo – iš vienos pusės pasėta žolė. Tačiau renovaciją atliekančių įmonių sunkvežimiai ją netrukus išvažinėjo.
Likę aplinkos atnaujinimo darbai buvo numatyti renovacijai pasibaigus. Taip žadėjo savivaldybė. Žirmūnų gatvės 54-asis namas atiduotas eksploatuoti pernai, bet aplinka nesutvarkyta iki šiol.
