Vis dėlto vienas pagrindinių akcentų, sulaukęs daug dėmesio, buvo atsinaujinančiųjų energijos technologijų diegimas daugiabučiuose.
Atsinaujinančiosios energijos technologijos nuolat tobulėja
Anot Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, dėl tarpusavyje besivaržančių įmonių, gaminančių atsinaujinančiosios energijos technologijas, ši energija tampa vis pigesnė.
„Įmonės samdo labai daug inžinierių, kūrybingų žmonių, kurių dėka stengiasi savo įrangą padaryti pigesnę ir tokią pat efektyvią. Pavyzdžiui, jėgainės darosi aukštesnės, nei buvo prieš penkerius metus. Be to, nuolat auga galios panaudojimo koeficientas, rodantis, kiek iš vieno kilovato galima pagaminti kilovatvalandžių. Pavyzdžiui, didieji saulės parkai statomi taip, kad galėtų sekti saulę pagal pasaulio kryptis. Dėl šios priežasties, jei anksčiau iš vieno kW būdavo pagaminama apie 1000 kWh per metus, dabar pagamina apie 1300–1400 kWh“, – pasakojo pranešėjas.
Jau prieš kelerius metus, kai rinkai įtakos dar neturėjo karas Ukrainoje ir išaugusi elektros energijos kaina, dėl šių patobulinimų didžiųjų saulės ir vėjo elektrinių parkų savikaina sumažėjo iki mažesnės nei rinkos kainos, todėl jų gaminama elektra tapo pigesnė nei konvencinėse elektrinėse, naudojančiose dujas ar anglis.
Kol kas atsinaujinančioji energija Lietuvoje sudaro nedidelę dalį
M.Nagevičius atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje elektros energijos poreikis nuolat auga, – per metus suvartojame apie 12 TWh. Deja, didžiąją dalį šios energijos importuojame iš užsienio, o pagaminama žalioji energija sudaro tik 2,5 TWh, t.y. 21 proc. bendro suvartojimo. Tiesa, situacija po truputį pradeda keistis.
„Dabar atsiranda eksponentinis augimas, 2022 m. pabaigoje buvo 565 MW saulės elektrinių, per 2023 m. investuota į papildomus 200 MW. Palyginimui – per tą patį laikotarpį, nuo 2021 m. sausio iki gegužės, buvo 30 MW, o 2022 m. – 60 MW. Šiam augimui įtakos turėjo visuomenė, supratusi, kad turi rūpintis savo gyvenimo kokybe, sumažinti sąskaitas, – dauguma jų sugalvojo patį paprasčiausią dalyką – investuoti į saulės elektrines“, – teigė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.
Pasak jo, Vyriausybės planas ateityje plėtoti atsinaujinančiąją energiją yra itin ambicingas. Jei pasiseks įgyvendinti užsi– brėžtus tikslus, Lietuvoje 2030 m. turėtų būti gaminama apie 24 TWh elektros energijos, todėl maždaug nuo 2028 m. metinė elektros energijos gamyba turėtų viršyti metinį suvartojimą.
Nauji būdai atsinaujinančiąją energiją pritaikyti daugiabučiuose
Plečiant atsinaujinančiosios energijos gamybą Lietuvoje svarbu skatinti ir privačių gyventojų elektrinių naudojimą. Dėl šios priežasties bent jau pradiniame etape svarbu įgyvendinti šildymo sistemų modernizavimą. Visuomenėje vis dar kyla abejonių, susijusių su alternatyviąja energija, tačiau pateikiant konkrečius skaičiavimus galima gyventojų nerimą sumažinti.
„Dažnai kylantis klausimas – ar šviesos Lietuvoje pakanka? Mes neskaičiuojame, kiek dienų per metus yra apsiniaukę ar kiek lyja, mes skaičiuojame, kiek šviesos per metus patenka į kvadratinį žemės metrą. Lietuvoje šis skaičius yra 1100 kWh ir to visiškai pakanka efektyviai gaminti tiek šilumą, tiek elektrą“, – pasakojo Lietuvos saulės energetikos asociacijos patarėjas Vitas Mačiulis.
Anot pranešėjo, saulės energija turėtų būti panaudojama ne tik elektrai, bet ir šilumai gaminti, tuo labiau kad atsiranda vis modernesni šilumos siurbliai. Juos naudojant įdarbinama žemės arba oro šiluminė energija, todėl 1 kWh saulės elektros virsta 3–4 kWh šilumos.
Tiesa, šilumos siurbliai šildymui taikomi tik tuo atveju, jei daugiabutis neprijungtas prie centrinio šildymo sistemos. Aplinkos ministerija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra birželio 22 d. surengė konferenciją „Renovacijos aktualijos“, kurios metu aptartos daugiabučių atnaujinimo ateities vizijos. Itin daug dėmesio sulaukė atsinaujinančioji energetika.
