Remiantis Suomijos nacionalinio žemėtvarkos biuro duomenimis, 2022 m. rusai sudarė 298 nekilnojamojo turto sandorius, o ankstesniais metais – 182.
Paskutinį kartą panašus NT sandorių skaičius Suomijoje fiksuotas 2014 m., kai Rusijos piliečiams buvo parduoti 287 NT objektai.
Pasak Gynybos ministerijos patarėjo Anu Sallineno, praėjusiais metais rusai taip pat pardavė daug savo nekilnojamojo turto, rašoma www.yle.fi.
„Suomija nėra perkama gabalas po gabalo. Tiesą sakant, nuo 2022 m. rugsėjo 30 d., kai įsigaliojo vizų ir sienų taisyklės, rusų sandorių akivaizdžiai sumažėjo“, – patikslino A. Sallinen.
Nacionalinės žemės tarnybos vyresnysis specialistas Esa Ärölä teigė, kad staigų rusiškų sandorių padidėjimą daugiausia paaiškina vadinamieji šeimos sandoriai. Rusijos piliečiai giminaičiams parduodavo jiems priklausantį NT, dažnai tik žemės sklypą arba jo dalį.
Vidutinė tokių sandorių suma pernai siekė 65 400 eurų, t. y. buvo akivaizdžiai mažesnė nei ankstesniais metais.
„Nekilnojamasis turtas nebėra automatinė atvykimo priežastis, net jei turite vizą“, – pažymėjo A. Sallinenas.
A.Sallineno teigimu, dauguma rusų, neseniai įsigijusių nekilnojamojo turto, jau gyveno Suomijoje.
2020–2021 m. apie 70 proc. rusų pirkėjų nuolat gyveno Suomijoje. Tuomet 2022 m., nuo vasario pradžios iki rudens, 48 proc. pirkėjų buvo Suomijoje gyvenantys rusai. Po to, kai įsigaliojo vizų apribojimai, tokių pirkėjų buvo 70 proc.
Visi ne Europos Sąjungos (ES) ar ne Europos ekonominės erdvės šalių nekilnojamojo turto pirkėjai privalo gauti Gynybos ministerijos leidimą pirkti NT. Spalio mėnesį vienu atveju ministerija atsisakė išduoti leidimą Rusijos piliečiui įsigyti nekilnojamąjį turtą.
„Šiuo metu beveik visi rusų prašymai dėl leidimų gaunami iš žmonių, jau nuolat gyvenančių šalyje. Daugiausia prašymų gaunama iš Pietų Karelijos, Kiumenlakso ir Šiaurės Karelijos“, – sakė Sallinenas.
