Vasarą užliejimų žalos yra didžiausios
Draudimo bendrovės „If“ statistika rodo, kad būsto užliejimas – vienas dažniausių įvykių butuose, tačiau vanduo žalos pridaro ir individualiuose namuose ar sodybose.
Net 68 proc. atvejų butai užliejami trūkus vamzdžiui – tuomet neretai apliejami keli žemiau esantys butai. Jei bėgantis vanduo pastebimas tik po kurio laiko, apgadinamos ne tik sienos ir lubos, bet ir baldai, buitinė technika. Nuostoliai tokiu atveju gali siekti nuo kelių šimtų iki 20 tūkst. eurų.
Štai nesenas atvejis, kai naktį trūko senas vandentiekio vamzdis ir išsiliejęs vanduo apgadino ne tik draudimo bendrovės kliento butą, bet ir apačioje gyvenančių kaimynų būsto lubas, sieną ir dalį baldų. Teko ardyti sieną, vonioje lupti plyteles, kol santechnikas pasiekė trūkusį vamzdį. Šio įvykio žala siekė 10 tūkst. eurų.
Jei turite nors vieną kaimyną, apsidrausti ne tik būsto ar turto, bet ir civilinės atsakomybės draudimu – privalu. Civilinės atsakomybės draudimas apsaugo nuo žalos, padarytos kitiems. Jei bute pradėjęs bėgti vanduo apgadintų apačioje gyvenančio kaimyno buto lubas, sienas, bute esančius daiktus, draudimo bendrovė atlygintų padarytą tūkstantinę žalą.
Apsaugoti savo ir kitų turtą
Apsidraudę „If“ būsto draudimu ir pasirinkę civilinės atsakomybės draudimą nelaimės atveju sulauktų ne tik žalos atlyginimo, bet ir santechniko vizito – jis namuose apsilankytų bet kuriuo paros metu. Į pagalbos namuose paslaugą įeina: santechniko darbai, šildymo įrenginių remonto darbai, spynų meistro darbai, būtiniausi remonto darbai, profesionali konsultacija telefonu ir fizinė būsto apsauga.
Kaip komentavo „If“ privataus turto draudimo produkto vadovas Tomas Sinkevičius, vasarą fiksuojama 32 proc. daugiau vandentiekio avarijų nei kitais mėnesiais. Panaši statistika tiek butuose, tiek individualiuose namuose.
Vasarą užliejimų žalos yra didžiausios, palyginti su kitais metų laikais, mat įvykiai dažnai būna pastebimi ne staiga, o tik, pavyzdžiui, sugrįžus po atostogų į namus.
Dažniausiai senos statybos daugiabučiuose būsto užliejimo kaltininkais tampa trūkę vandentiekio vamzdžiai, įvairūs santechnikos gedimai. Ypač opi problema Lietuvoje užkalkėję vamzdžiai.
Užliejimų metu labiausiai kenčia grindys, lubos ir sienos, baldai, o, norint sutvarkyti vamzdžius, tenka ardyti sieną, lupti plyteles ir kitas apdailos medžiagas.
Ekspertas primena: ilgesniam laiku išvykstant iš namų, labai svarbu užsukti vandens čiaupus, netgi karšto ir šalto vandens įvadą į butą, išjungti elektros prietaisus, kad užliejimo atveju nebūtų sugadinti ir jie.
Pasirūpinti būstu – svarbiausi patarimai
Žinoma, būstai užliejami ne tik trūkus vamzdžiui ar žarnelei, bet ir audrų metu, o jų pastarosiomis vasaromis pasitaiko vis dažniau ir rimtesnių. Dėl audrų, žaibų bei liūčių nuostoliai išauga keletą kartų, lyginant su kitais metų laikais. Pro pastato konstrukcijas prasiskverbęs lietaus vanduo dažniausiai užlieja viršutinius aukštus arba rūsius.
Ekspertai dalijasi patarimais, kaip išvengti vandentiekio avarijos ir gamtos stichijų žalos
- Nusidėvėjusios vandens žarnos dažnai pradeda leisti vandenį, todėl patariama periodiškai jas tikrinti – pažiūrėti, ar žarnelė ir kitos vamzdyno dalys nepakeitusios spalvos ir nepažeistos korozijos (rūdžių), nėra įtrūkimų, nedrėksta. Nusidėvėjusią žarną į naują rekomenduojama keisti bent kas 5 metus.
- Atkreipkite dėmesį, ar buitinis prietaisas stabiliai pastatytas. Priešingu atveju, stipriai vibruojant, gali išsimauti žarna.
- Jei išvykstate iš namų, nepalikite įjungtų prietaisų.
- Jei yra galimybė, pirmą kartą jungdami prietaisą išsikvieskite kvalifikuotą meistrą – taip išvengsite montavimo klaidų.
- Nuolat rūpinkitės pastatų technine būkle – visos konstrukcijos turėtų būti tvarkingos, lietaus latakai, lietaus nuotekų ir drenažo vamzdžiai švarūs, kad lietaus vanduo lengvai nubėgtų.
„If“ būsto draudimas padės apsaugoti turtą ir išvengti nuostolių. Apsidrausti galite čia.
