Pastabomis norima atkreipti atsakingų institucijų dėmesį į Lietuvos paveldo apsaugos sistemos problemas. Jos, anot specialistų, kelia abejonių dėl paveldo apsaugos sistemos veiksmingumo ir pajėgumo užtikrinti vertingiausių saugomų teritorijų apsaugą.
Dokumente pabrėžiama, kad teritorija, kurioje ketinama kirsti medžius, patenka į UNESCO saugomą Vilniaus istorinį centrą. Vis dėlto poveikio pasaulio paveldui vertinimas iki šiol neatliktas, o UNESCO saugomas Vilniaus istorinis centras nepaminėtas nei projektiniuose pasiūlymuose, nei kituose dokumentuose, susijusiuose su projekto įgyvendinimu.
Akcentuojama ir tai, kad šis atvejis taip pat iliustruoja kai kurių pastaraisiais metais priimtų teisės aktų normų ydingumą bei atsakingų už kultūros paveldo apsaugą pareigūnų ir institucijų negebėjimą užtikrinti kultūros vertybių apsaugą.
Dar daugiau, pabrėžiama ir tai, kad instituciškai toleruojama savivalė stebima daugelyje valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų.
Medžių pašalinimas reikštų akivaizdžiai reikšmingas pasekmes aplinkai
Pareiškime rašoma, kad Jono Basanavičiaus gatvė (buv. Pohulanka) ir jos prieigos nuo seno pasižymėjo santykinai didele želdynų ir želdinių gausa, tai istorinio Vingrių priemiesčio būdingas bruožas, formavęs ir tebeformuojantis jo savitumą.
„XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje šios teritorijos gatvės ir atviros erdvės apsodinamos medžiais, planingai formuojant žaliąsias erdves. Kaip ir daugelis kitų panašių vietų, ši valstybės saugoma terasa Vilniaus senamiestyje buvo projektuota kaip erdvė su apželdinimo galimybe (1912 m. vizualizacijoje terasa matoma apželdinta; tai charakteringas šio laikotarpio miesto skverelio pavyzdys) ir iki šiol ji funkcionuoja kaip žalioji salelė.
Šis kompaktiškas želdynas yra svarbus vietos kraštovaizdžio elementas, vertintinas kaip neatsiejama valstybės saugomo Geležinkelio valdybos pastatų komplekso dalis“, – pabrėžiama dokumente.
Jame taip pat akcentuojama, kad želdyno pašalinimas tokioje vietoje reikštų akivaizdžiai reikšmingas pasekmes aplinkai, įskaitant poveikį UNESCO pasaulio paveldo vietovei Vilniaus istoriniam centrui, nacionalinės reikšmės kultūros vertybėms Vilniaus senamiesčiui, miesto daliai, vadinamai Naujamiesčiu, valstybės saugomam Geležinkelio valdybos pastatų kompleksui, valstybės saugomai terasai ir jos aplinkai.
„Lajų masės praradimas būtų negrįžtamas, to atlyginti nei teritorijoje, nei šalia jos nenumatoma ir vargiai įmanoma, nes gretimybėje nepakanka vietos fiziškai kompensuoti prarandamų medžių vertę naujais želdiniais. Pažymėtina, jog tai jau kelinta iš eilės žalioji erdvė, kuri ketinama panaikinti J. Basanavičiaus gatvėje ir kuri visa patenka į saugomas teritorijas“, – toliau dėstomos paveldo ekspertų pastabos.
Teritorija patenka į UNESCO saugomą Vilniaus istorinį centrą
Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys, kad vienas iš UNESCO pasaulio paveldo komiteto 1994 m. patvirtintos Vilniaus istorinio centro išskirtinės visuotinės vertės bruožų yra „iki šių dienų (...) išsaugoti urbanistinės struktūros elementai ir jų santykis su gamtine aplinka, nulemiantys savitus siluetus, panoramas ir perspektyvinius vaizdus“.
„Neigiamo poveikio Vilniaus istorinio centro – UNESCO pasaulio paveldo vietovės kraštovaizdžiui prevencijai šiuo ir analogiškais atvejais, prieš įgyvendinant projektą privalu atlikti Poveikio pasaulio paveldui vertinimą, vadovaujantis UNESCO patvirtinta metodika.
Pažymėtina, kad Poveikio pasaulio paveldui vertinimas iki šiol neatliktas, o UNESCO saugomas Vilniaus istorinis centras net nepaminėtas nei projektiniuose pasiūlymuose, nei kituose dokumentuose, susijusiuose su projekto įgyvendinimu“, – dėstoma toliau.
Taip pat pažymima, kad statytojų viešinama medžiaga nerodo akivaizdaus neigiamo medžių poveikio statiniams: skirtingai nei bando parodyti statytojai, medžiai neauga ant saugomo statinio, o didžiausi saugomo pastato įtrūkimai fiksuojami zonoje be medžių.
Anot specialistų, abejonių kelia ir kai kurie faktinės būklės neatitinkantys teiginiai bei su paveldo apsauga nesuderinamas problemos „sprendimas“ (maksimaliai padidinant kavinės plotą želdinių sąskaita ir užstatant naują antstatą saugomoje terasoje).
Dėl to susidaro įspūdis, kad medžiai kertami tik tam, kad apačioje, po terasa, atsirastų kuo daugiau vietos išplėsti kavinei, o terasos lygyje – įrengti laiptus į pirmąjį aukštą.
„Apskritai trūksta tyrimų, atskleidžiančių šio objekto vertę, neaišku, kuo grindžiamas pritarimas projektui, kai lieka aplinkybės, prieš keletą metų neleidusios pritarti“, – akcentuojama ICOMOS kreipimesi į institucijas, kurios šiuos medžius turėtų išsaugoti. – Visa tai rodo, kad statytojas gali laisvai pasirinkti ekspertus, formuoti jiems užduotis savo nuožiūra, interpretuoti faktus savo naudai, o valstybės ir savivaldybės institucija netikrina nei tyrimų pobūdžio, nei jų išsamumo, nei sąsajos su planuojama veikla, privalomas nepriklausomas tyrimų recenzavimas iki šiol neįvestas.“
Instituciškai toleruojama savivalė
Anot pareiškimo autorių, šis atvejis taip pat iliustruoja kai kurių pastaraisiais metais priimtų teisės aktų – visų pirma, naujos redakcijos LR Želdynų įstatymo ir poįstatyminių aktų – normų ydingumą bei atsakingų už kultūros paveldo apsaugą pareigūnų ir institucijų negebėjimą užtikrinti kultūros vertybių apsaugą, netgi tokių, kurias įsipareigota saugoti valstybiniu ir tarptautiniu lygiu.
„Instituciškai toleruojama savivalė stebima daugelyje valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų.
Ypač bloga istorinių želdynų ir želdinių padėtis, kurių dauguma palikti faktiškai be jokios kvalifikuotos priežiūros, profesionalios apskaitos ir sisteminės apsaugos, akivaizdžios spragos Kultūros vertybių registre. Tenka konstatuoti, jog daugkartiniai valstybinių (VKPK) ir nepriklausomų ekspertų raginimai imtis konkrečių veiksmų padėčiai gerinti yra ignoruojami Kultūros paveldo departamente“, – pabrėžiama dokumente.
Teikia siūlymus ir rekomendacijas
Organizacija siūlo statytojams apsvarstyti projekto alternatyvas, kurios leistų išsaugoti ir respektuoti objekto ir vietovės vertes, neužstatyti jų svetimkūniais. Taip pat būtina atlikti projekto poveikio pasaulio paveldui vertinimą, vadovaujantis tokiam vertinimui privaloma, UNESCO patvirtinta metodika (Guidance and Toolkit for Impact Assessments in a World Heritage Context, 2022).
„Atsakingoms institucijoms siūlome laikinai sustabdyti visus išduotus leidimus planuojamai veiklai valstybės saugomos terasos sklype, kol bus pateiktos vertinimų išvados ir patikslintos objekto vertingosios savybės.
Taip pat siūlome nedelsiant imtis teisinių priemonių spręsti sisteminei problemai: suburti darbo grupę, kuri per nustatytą terminą parengtų teisės aktų būtinų pataisų paketą, kurie padėtų išvengti analogiškų situacijų ir grėsmių paveldui“, – vardija specialistai.
Prokuratūra atliks patikrinimą dėl planų kirsti medžius sostinės Naujamiestyje
Pasirodžius pranešimams apie planus kirsti Vilniuje, Naujamiestyje, aplink prancūzų rašytojo Romeno Gary paminklą esančius devynis medžius, prokuratūra pranešė atliksianti situacijos patikrinimą, po kurios bus sprendžiama, ar taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
„Viešojoje erdvėje pasirodžius pranešimams apie tai, kad, rekonstruojant kultūros paveldo J. Basanavičiaus g. 14A, Vilnius, pastatus ketinama iškirsti devynis brandžius medžius, bei kylant visuomenės susirūpinimui dėl tokių veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, šiandien Generalinėje prokuratūroje priimtas sprendimas atlikti išsamų situacijos patikrinimą, po kurio bus sprendžiama dėl galimybės taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, – pirmadienį feisbuke pranešė Generalinė prokuratūra.
ELTA primena, kad, viešojoje erdvėje kilus visuomenės pasipiktinimui planuojamu 9 medžių iškirtimu, Vilniaus miesto savivaldybė teigė neturinti teisinių galių apsaugoti medžius. Savivaldybės atstovų teigimu, miestas nesutiko su įmonės prašymu kirsti medžius, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino bendrovės teisę dar kartą kreiptis dėl medžių šalinimo. Medžių kirtimą planuojanti atlikti bendrovė „Dobilo daigas“ trečiadienį organizuoja susitikimą su gyventojais.
Vilniaus miesto savivaldybė įpareigojo įmonę „Dobilo daigas“ organizuoti susitikimą su gyventojais ir parengti bei suderinti su savivaldybe naujų želdinių sodinimo projektą. Naujame apželdinimo projekte šalia pastatų numatyta pasodinti medelių bei krūmų, įrengti augalų vazonus. Šį trečiadienį verslo atstovais planuoja susitikimą su miesto bendruomene gyventojų argumentams išgirsti.
