Taip visko palikti nežada: medžių gynėjai reikalauja architekto galvos

„Lauk Pakalnį“, – skandavo trečiadienį J.Basanavičiaus gatvėje susirinkusi minia, nes miesto vyriausiojo architekto parašas ant statybos leidimo atvėrė kelią devynių medžių kirtimui.

Paveldosaugininkų teigimu, dalis terasos sienelių griūva ir prie to iš dalies prisideda šie medžiai, kurių ginti buvo susirinkusi vilniečių minia.<br>Lrytas.lt koliažas
Paveldosaugininkų teigimu, dalis terasos sienelių griūva ir prie to iš dalies prisideda šie medžiai, kurių ginti buvo susirinkusi vilniečių minia.<br>Lrytas.lt koliažas
Paveldosaugininkų teigimu, dalis terasos sienelių griūva ir prie to iš dalies prisideda šie medžiai, kurių ginti buvo susirinkusi vilniečių minia.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Paveldosaugininkų teigimu, dalis terasos sienelių griūva ir prie to iš dalies prisideda šie medžiai, kurių ginti buvo susirinkusi vilniečių minia.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Medžiai, kuriuos planuojama kirsti J. Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių sankryžoje.<br>J. Elinsko (ELTA) nuotr.
Medžiai, kuriuos planuojama kirsti J. Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių sankryžoje.<br>J. Elinsko (ELTA) nuotr.
V.Benkunskas.<br>T.Bauro nuotr.
V.Benkunskas.<br>T.Bauro nuotr.
A.Zuokas.<br>T.Bauro nuotr.
A.Zuokas.<br>T.Bauro nuotr.
M.Pakalnis.<br>T.Bauro nuotr.
M.Pakalnis.<br>T.Bauro nuotr.
Medžiai, kuriuos planuojama kirsti J. Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių sankryžoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Medžiai, kuriuos planuojama kirsti J. Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių sankryžoje.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

2023-07-22 11:19

Keli šimtai vilniečių stojo ginti medžių Naujamiestyje. Nors dalyvaudamas susitikime meras Valdas Benkunskas tikino, kad iš savivaldybės jokio pritarimo šių medžių šalinimui nėra ir nebus, jis pripažino, kad savininkai medžius galėtų nukirsti bet kuriuo metu, nes teisinės apsaugos jie neturi.

Susizgribusi savivaldybė ėmėsi visų įmanomų medžių apsaugos priemonių – kreipėsi į prokuratūrą, aplinkos ministrą, policiją. Tačiau tikrovė yra tokia: statybos leidimas medžius planuojančiai kirsti įmonei „Dobilo daigas“ yra išduotas 2021 metais.

O jame – miesto vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio parašas, nors dokumentuose galima rasti kitų specialistų įrašų, kad medžius reikia saugoti.

Galbūt Mindaugas Pakalnis medžių gynėjams nebūtų užkliuvęs, bet jo pavardė dviprasmėse istorijose šmėžuoja nebe pirmą kartą.

Ištraukė šūsnį dokumentų

„Tad ką gi mes turime? – prisimindamas ir kitas medžių istorijas klausė buvęs meras, dabar savivaldybės tarybos narys Artūras Zuokas. – Ogi dar vieną Vilniaus miesto vadovų krokodilo ašarų praliejimą.

Pirmasis toks buvusio mero, dabartinio mero ir vyriausiojo architekto ašarojimas įvyko prie nukirsto ąžuolo Ceikinių gatvėje. Nukirsto ąžuolo likimą nulėmė vyriausiojo architekto patvirtinta projektavimo užduotis ir pateikti projektiniai sprendimai, pagal kuriuos ąžuolas buvo įspraustas į pastatų šulinį su po apačia pakišta automobilių aikštele. Ir vėl girdime, kad kalti verslininkai, bet tai tik teatras viešumoje.“

Kalbėdamas apie J.Basanavičiaus gatvės medžius A.Zuokas ištraukė šūsnį dokumentų ir viską sudėliojo į lentynėles.

Anot jo, dokumentai aiškiai rodo savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento vaidmenį šioje visuomenės pasipiktinimo sulaukusioje istorijoje – viskam pritarta ir viskam suteikti reikalingi leidimai.

„Suprantama, kad teisė ir įstatymai, o ne visuomenės spaudimas turi valdyti šalį ir statyti miestus. Tačiau šiuo atveju teisinei privataus intereso apsaugai prielaidas suformavo savivaldybės leidimai ir suderinimai. Savivaldybė nuo 2017 metų padarė viską, kad šio skvero ir medžių jame neliktų“, – įsitikinęs buvęs meras.

Bendrovės „Dobilo daigas“ savininkai, kuriems priklauso tik apie 38 kvadratinių metrų kavinės patalpos, gavo savivaldybės pritarimą, kad Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) sudarytų likusio žemės sklypo, kurios plotas lygus skverui, nuomos sutartį. NŽT sudarė nuomos sutartį 23 metams.

2017-aisiais M.Pakalnis suderino projektavimo sąlygas savo parašu. Dar po metų savivaldybė suderino projektinius pasiūlymus, kuriuose aiškiai parašyta – visi medžiai kertami.

„Tad visos suklaidinto, noriu tikėti, mero V.Benkunsko kalbos, kad verslininkai neklauso, yra tik melas arba krokodilo ašaros visuomenei.

Suprantama, kad projekto savininkai laimėjo visus teismus, nes kozirius suteikė savivaldybės derinimai“, – pasakojo A.Zuokas.

Atkreipė dėmesį į tvorą

A.Zuoko žodžiais, skveras, kuriame verslininkai nori statyti priestatą, nėra pastato stogas, o po juo nėra jokių patalpų. Tai žemė, kurioje gali puikiai augti medžiai.

Ši kavinė neturi jokio funkcinio ryšio su skveru, kuriame ją nori išplėsti apie 100 kvadratinių metrų – sumontuoti stiklinį priestatą, įrengti įėjimą į terasą, kuri po tokios rekonstrukcijos taptų nauju pastato stogu. Aišku, kad ant stogo aukštiems medžiams vietos nėra.

A.Zuokas priminė, kad funkcinį ryšį su šiuo skveru turi ne bendrovė „Dobilo daigas“, o šalia esančio pastato savininkai – „Lietuvos geležinkeliai“ arba dabar Turto bankas.

Kita svarbi aplinkybė – skvero ar terasos tvoros ar atraminės sienelės teisinis statusas. Jos nėra „Dobilo daigo“ nuosavybės dokumentuose, todėl kyla pagrįsta abejonė, kodėl buvo išnuomota žemė po skveru.

Būtinų darbų – ne vienas

Ką dar galima padaryti? A.Zuokas neabejojo, kad ši vieta galėjo būti visuomeninis skveras. Toks statusas būtų neįmanomas, jei pastatytų pastatą.

Todėl V.Benkunskas pirmiausia turi inicijuoti skvero tvorų (atraminės sienelės) inventorizaciją ir registruoti jas savivaldybės vardu.

Paskui reikia kreiptis į NŽT dėl nuomos sutarties nutraukimo arba jos pakeitimo.

A.Zuokas paminėjo ir trečią darbą: inicijuoti skvero remonto projektą ir apželdinimą, nes tikrai galima gražuolį klevą išsaugoti, o šalia pasodinti brandžius kaštonus ar kitus medžius.

Ketvirtas darbas – bendradarbiauti su prokurorais, kurie jau pradėjo tyrimą dėl šios vietos, o ne ginti savivaldybės sprendimus, kad viskas buvo gerai.

Penktas – siekiant pagreitinti procesus, susitikti su „Dobilo daigo“ savininkais ir pasiūlyti taikos susitarimą. Kartu atsiprašyti, kad savivaldybė padarė daug klaidų, todėl kaip kompensaciją po skvero rekonstrukcijos, kurią finansuos miestas, suteikti teisę kavinei vykdyti veiklą sutartą laikotarpį.

„Jei pasiūlymas, kurio negalima atsisakyti, yra atmetamas, tada veikti taip, kaip numato įstatymai, ginantys viešąjį interesą“, – pridūrė A.Zuokas.

Privalo išsaugoti parkus

Buvusio mero nuomone, yra ir šeštas darbas – savivaldybei pasimokyti iš tokių situacijų: „Šis atvejis yra klasikinis pavyzdys, kaip viešai paskirčiai turėjęs tarnauti skveras konvertuojamas į „požeminės“ kavinės patalpas. NŽT neišnuomotų tokio žemės sklypo prieš tai negavusi savivaldybės pritarimo.“

A.Zuoko žodžiais, savivaldybė, derindama tokius projektinius pasiūlymus, sukūrė visas sąlygas tokioms pasekmėms atsirasti ir ignoruoti visuomenės interesą į viešą skverą. Todėl miesto valdžia privalo skubiai inventorizuoti miesto parkus ir kitas erdves ir imtis priemonių juos išsaugoti viešoms reikmėms. Tai neabejotinai išspręstų ir medžių išsaugojimo klausimą.

Politikas pažadėjo, kad šio monitoringo rezultatų reikalaus miesto taryboje. Priešingu atveju vilniečiai ir toliau kovos su pasekmėmis ir matys eilinę krokodilo ašarų seriją.

Išaugę prie pat pamatų

Trečiadienio susitikime J.Basanavičiaus gatvėje kalbėjo daug žinomų vilniečių. Pro jų akis nepraslydo savivaldybės paskelbta informacija apie planuojamus kirsti medžius – klevą, šešis kaštonus, uosialapį klevą ir kaukazinę slyvą.

Mat Vilniaus apygardos administracinis teismas, į kurį kreipėsi „Dobilo daigas“ negavęs savivaldybės pritarimo kirsti medžius, patvirtino įmonės teisę dar kartą kreiptis dėl medžių šalinimo.

„Keletą dešimtmečių čia brendę medžiai yra išaugę prie pat pastato pamatų. Paveldosaugos specialistai tvirtina, kad šaknys ardo pastatą.

Medžius įvertino ir mūsų specialistai. Deja, kad ir kaip norėtume, neturime teisinių galių juos apsaugoti“, – dar prieš kelias dienas aiškino savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Tą patį tvirtino ir „Dobilo daigo“ atstovai – nepašalinus medžių būtų neįmanoma atlikti rekonstrukcijos, be to, jie ardo pastatus, atraminę sienelę. Kad medžių šaknys daro poveikį pastato pamatams, patvirtino ir Lietuvos arboristikos centro specialistai.

„Dobilo daigo“ atstovai buvo pažadėję ateiti į susitikimą, tačiau situacijai pradėjus kaisti savo ketinimo atsisakė.

Yra invazinių želdinių

Panašios nuomonės buvo ir Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras. Jis teigė, kad dėl šio projekto buvo atlikta gana išsami ekspertizė, kuri pateikta prie paties rekonstrukcijos projekto, o diskusijos, kaip pasielgti, vyksta nuo 2018 metų.

Anot jo, išvadoje konstatuota, kad dalis terasos sienelių griūva ir prie to iš dalies prisideda medžiai. Vis dėlto jis sakė, kad medis, kaip vertybė, ypač miesto erdvėje, yra saugotinas kaip ir kultūros paveldas, todėl svarbiausia yra rasti pusiausvyrą.

V.Bezaro teigimu, jau 2013 m. šioje vietoje buvo matyti kai kurie pažeidimai, o per dešimtmetį jie tik didėjo. Vis dėlto jis pabrėžė, kad situacija tikrai nėra tragiška.

„Reikia įvertinti kiekvieną želdinį ir priimti sprendimą. Kai kurie jų yra invaziniai, kai kurie – savaime užaugę. Tačiau bendra aura, kurią sukuria pastatas, medžiai ir skulptūra – tai didžiausia vertybė“, – teigė V.Bezaras ir pažymėjo, kad Kultūros paveldo departamentas yra išdavęs leidimą tik sienelės tvarkybos projektui.

Sustabdė Sapiegų parko sutvarkymo projektą

2019 metais savivaldybė atsižvelgė į kilusį nepasitenkinimą ir sustabdė Sapiegų parko atnaujinimo projektą.

Redaktorė, leidybos projektų vadovė Aira Niauronytė prisiminė, kad Antakalnio Sapiegų parke bendruomenei pavyko pasiekti sėkmę: „Ten iki dabar liko seni medžiai, nes atėjo bendruomenė ir pasakė, kad nori tų medžių, o ne barokinio manikiūrinio parkelio. Tai žmonių pergalė, kad neiškirto. Pergales reikia atsiminti ir semtis įkvėpimo.“

Sapiegų parko sutvarkymo projektas sukėlė labai daug atgarsių. Kai jo įgyvendinimas buvo sustabdytas, dalis Antakalnio bendruomenės, aršiai gynusi medžius, lengviau atsikvėpė.

Pranešimas apie stabdomą Sapiegų parko sutvarkymo projektą sulaukė sveikinimų tarp tų, kurie priešinosi ketinimams parke išpjauti dalį medžių.

Jų neįtikino argumentai, kad čia bus atkurtas barokinis sodas, atsiras naujų gėlynų, kitų želdinių, o ir medžių neliks tik tų, kurie tam trukdo.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.