Toks NT atsipirks visada, net blogiausiais metais: surašė, kur konkrečiai Lietuvoje jo ieškoti

Lietuviai vis dažniau pasvarsto apie investavimą ir savo pinigų įgalinimą. Nors nemaža dalis siekia investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT), visgi derėtų prisiminti, kad net ir jis turi rizikų, labiausiai pasijuntančių ekonominės recesijos metu. Norintiems saugiai ir tikrai pelningai investuoti NT brokerė Asta Samulionytė turi netikėtų įžvalgų.

Vis daugiau lietuvių nori investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT).<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vis daugiau lietuvių nori investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT).<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vis daugiau lietuvių nori investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT).<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vis daugiau lietuvių nori investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT).<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vis daugiau lietuvių nori investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT).<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vis daugiau lietuvių nori investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT).<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vis daugiau lietuvių nori investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT).
Vis daugiau lietuvių nori investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT).
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Jul 25, 2023, 11:41 AM

„Žemės, priešingai nei gyvenamųjų būstų, yra tiek, kiek yra. Jos daugiau nebus, jos vystytojai nepastatys. 2008-ųjų krizė ir kiti ekonominiai svyravimai parodė, kad, net ir krentant būstų kainoms žemyn, didelių sklypų kainos tik auga“, – pastebi brokerė.

Likvidžiausiais laikomus žemės ūkio paskirties sklypus perka ne visi. Dažniausiai – ūkininkai ar investuotojai į nekilnojamąjį turtą. Ši pirkėjų kategorija yra atspari ekonominiams nuosmukiams, recesijoms bei krizėms. Jie turi „finansinę pagalvę“, kuri leidžia gyventi įprastu ritmu net esant ekonominiam sunkmečiui.

Tokius sklypus dažniausiai žmonės įsigyja nuosavomis lėšomis, dėl to jų kainoms bankų palūkanų ar kiti laikini ekonominiai svyravimai įtakos neturi.

Tuo tarpu visai kitokia situacija yra su gyvenamosios paskirties NT. Kaip pasakoja ekspertė, gyvenamųjų sklypų poreikis ir likvidumas tiesiogiai priklauso nuo statybų intensyvumo, būsto paskolų išdavimo sąlygų, ekonomikos augimo arba lėtėjimo. Tokia investicija gera tuo atveju, jei sklypas yra geroje vietoje, prie upės, ežero ar pamiškėje. Galbūt tas sklypas yra prabangiame rajone, kur solidi, draugiška, kaimyniška bendruomenė, kurioje norėtų gyventi kiekvienas. Jei sklypo vieta nėra išsiskirianti, tai yra rizikinga investicija. Esant ekonomikos recesijai, kaip šiuo metu, tokį sklypą bus sunku arba tiesiog neįmanoma parduoti greitai. Dėl to jie nėra tokie atsparūs ekonominiams svyravimams, kaip dideli žemės, miškų ūkio, poilsio paskirties ar kiti prabangūs sklypai.

„Prabangių žemės sklypų pasiūla gana sekli, o paklausa išlieka visuomet. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad gera investicija yra ta, kurią greitai galima paversti pinigais bei iš jos uždirbti“, – teigia A. Samulionytė.

Kaip išsirinkti išties likvidų žemės sklypą?

Likvidžiausiam NT priskiriami poros paskirčių sklypai: žemės bei miškų ūkio. Jų kainą ir paklausą apsprendžia skirtingos dedamosios.

Žemės ūkio paskirties sklypams yra svarbi vietovė, derlingumo (našumo) balas, žemės sklypo plotas, dirvožemio sudėtis, įvažiavimo vietos buvimas, esantys melioracijos įrenginiai bei kanalai, servitutai, elektros oro linijų atramos sklype ir pan.

O rekreacinės, poilsio paskirties sklypams aktualu vietovė, kraštovaizdis, ribojimasis su vandens telkiniu, vandens telkinio gylis bei jam taikomi apribojimai (galimybė plaukioti su motorinėmis valtimis, vandens motociklais), privažiavimas, įrengtos įvažiavimo vietos, atvestos komunikacijos, kaimynystė bei atstumai iki didžiųjų Lietuvos miestų.

„Visgi labiausiai sklypo kainą apibrėžia sklypo ploto dydis, jo derlingumo balas, sklypų pasiūla toje vietovėje bei pardavėjo gebėjimas „pakovoti“ už savo kainą. Perkantys tokios paskirties sklypus dažnai nubrėžia, kiek sklypas, jų akimis, yra vertas, tad reikia gerų įgūdžių, kad už sklypą pirkėjas sumokėtų tiek, kiek iš tiesų norisi“, – pabrėžia specialistė.

Kur labiausiai apsimoka pirkti sklypus?

Likvidžiausi sklypai yra Aukštaitijos, Pasvalio ir Pakruojo regionuose, nes ten derlinga žemė bei ežeringiausiuose Lietuvos kraštuose – Molėtuose ir Ignalinoje.

„Pasvalio ir Pakruojo rajonų sklypai yra patys derlingiausi. Jų derlingumas gali siekti ir iki 60 balų, kuris Lietuvoje yra laikomas vienu aukščiausių. Tokio sklypo 1 ha kaina būna ir daugiau nei 12 000 Eur. Už tokio sklypo nuomą galima gauti 280–350 Eur / ha. Tuo tarpu Molėtų, Ignalinos krašte žemės sklypai išsiskiria savo įspūdinga panorama, o jiems gali priklausyti ir dalis miško. Tai dažniausiai poilsio, rekreacinės paskirties sklypai, kurių kaina gali būti ir apie 20 000 Eur už ha. Tai bus puiki investicija prabangiai vilai ar kaimo turizmo sodybai“, – pabrėžia NT brokerė.

Per pastaruosius 12 mėnesių, anot NT sandoriai portalo, žemės ūkio paskirties didesnių nei 10 ha ploto sklypų Pasvalio rajone parduota 14. Didžiausias sandoris buvo 209 ha teritorija, kurios 1 ha kainavo 14 094 Eur, o našumo balas vidurkis yra 55.4. Pakruojo rajone per pastaruosius metus tokių sklypų sandorių buvo daugiau – 20. Tačiau didžiausio sandorio, 58,5 ha teritorijos, 1 ha čia kainavo 8 000 Eur., o našumo balo vidurkis siekia 47.05.

Žemės ūkio paskirties sklypai yra patrauklūs investicijai ir tuo, kad jų niekas nenugyvens, nereikės rūpintis, ar nuomininkai sumokėjo mokesčius, galvoti apie renovaciją, kaimynus ir kitus, anot specialistės, nemalonius dalykus. Didieji sklypai yra patogūs ir paklausūs tiek nuomai, tiek, prireikus, greitam pardavimui ir pelnui.

Daugiau naudingos informacijos apie nekilnojamojo turto pardavimą galima rasti čia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: UŽT komentarai apie pokyčius ūkio sektoriuje, darbo rinkoje