Užsidegė namuose įkraunamas paspirtukas: atsakė, kodėl panašių nelaimių kasmet – šimtai

Skalbimo mašina, televizorius, elektrinė viryklė, gartraukis, elektra varomi dviratis ir paspirtukas nėra labai panašūs į degius daiktus, tačiau jie kartais užsiliepsnoja ir pridaro didžiulių nuostolių.

Skalbimo mašina, televizorius, elektrinė viryklė, gartraukis, elektra varomi dviratis ir paspirtukas nėra labai panašūs į degius daiktus, tačiau jie kartais užsiliepsnoja ir pridaro didžiulių nuostolių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Skalbimo mašina, televizorius, elektrinė viryklė, gartraukis, elektra varomi dviratis ir paspirtukas nėra labai panašūs į degius daiktus, tačiau jie kartais užsiliepsnoja ir pridaro didžiulių nuostolių.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2023-08-16 07:01

Pernai dėl elektros įrenginių, prietaisų ar elektros instaliacijos gedimų Lietuvoje kilo net 821 gaisras, per pirmąjį šių metų pusmetį – 300. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo specialistai atkreipia dėmesį į keletą pagrindinių tokių gaisrų priežasčių.

Gaisrų istorijos kartojasi

„Šių metų kovo 20 d. buvo pranešta, kad Kaune namuose sprogo riedis. Birželio 12 d. Raseinių rajone iš garažo veržėsi dūmai, viduje degė elektrinė dviračio baterija. Birželio 18 d. gautas pranešimas, kad Alytaus rajone, bute, užsidegė riedis, sproginėja, bute daug dūmų.

Riedis buvo išmestas pro langą. Tą pačią dieną Zarasuose, MB „Vėjukas“ rūsyje, degė elektrinio paspirtuko baterija“, – šių metų gaisrų atvejus, siejamus su elektronikos prietaisais, vieną po kito vardija Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Panaši nelaimė fiksuota ir liepos 6 d. – gautas pranešimas, kad Klaipėdoje dega pagalbinis pastatas. Gaisras kilo patalpoje, kurioje buvo kraunama paspirtuko ličio baterija. Jo metu sudegė baterija, apdegė patalpoje buvę baldai, sofa lova, durys, sudegė projektorius, planšetė, kita planšetė apdegė, nuo karščio suskilo du stiklo paketai, aprūko viso pastato sienos ir lubos, palėpėje buvo nuardyta apie 8 kv. m perdangos.

A. Gudžiauskas išskiria keletą pagrindinių tokių gaisrų priežasčių.

Neteisingas elektros įrenginio eksploatavimas. Deja, ne visi vartotojai būna susipažinę su gamintojo parengtomis instrukcijomis, o neteisingai eksploatuojamas įrenginys kelia gaisro pavojų. Elektros įrenginiai eksploatuojami su pažeista elektros instaliacija. Pasitaiko, kad dėl kažkokių veiksmų yra pažeidžiama elektrinio įrenginio laido izoliacija.

Kyla grėsmė, kad toje vietoje gali vykti elektroterminis kaitimas arba trumpasis jungimas, tai gali tapti gaisro priežastimi. Elektros įrenginiai paliekami be priežiūros. Nemažai žmonių išeidami iš namų palieka elektros įrenginius įjungtus į elektros tinklą, pvz., mobiliųjų telefonų kroviklius.

Be to, vertėtų atkreipti dėmesį, kad dauguma elektros įrenginių nėra pritaikyti dirbti nuolatiniu režimu ir jei įrenginys yra paliekamas įjungtas į elektros tinklą, tai laikui bėgant jis pradeda kaisti ir tai tampa gaisro priežastimi.

Elektros tinklo perkrova. Tai irgi dažnas reiškinys. Pvz., kai į buitinį elektros ilgintuvą yra sujungiami keli elektriniai įrenginiai. Tokiu atveju šių elektrinių įrenginių galingumas viršija leistiną buitinio elektros ilgintuvo galią, elektros grandinė užkaista, tai tampa gaisro priežastimi.

„Norint išvengti šių nelaimių reikėtų naudoti elektros įrenginį taip, kaip numato gamintojas, nepalikti elektros įrenginių be priežiūros, naudoti tik techniškai tvarkingus elektros įrenginius. Pajutus specifinį aitrų kvapą iškart išjungti elektros įrenginį iš elektros tinklo. Rekomenduojame nejungti kelių elektros įrenginių į vieną buitinį elektros ilgintuvą.

Pastebėjus gaisrą elektros įrenginyje, jį būtina išjungti iš elektros tinklo ir bandyti užgesinti pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis (gesintuvu, nedegiu audeklu). Jokiu būdu ant elektros prietaiso negalima pilti vandens, jeigu jis yra įjungtas į elektros tinklą“, – gaisro prevencijos ir suvaldymo veiksmus vardija A. Gudžiauskas.

Baterijų sukeliami gaisrai – ypač pavojingi

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo specialistų teigimu, tinkamai naudojamos ličio jonų baterijos yra saugios, tačiau rimtą gaisro pavojų kelia baterijų mechaniniai pažeidimai, netinkamas įkrovimo režimas, per daug intensyvus naudojimas.

„Ličio jonų baterijų sukeliami gaisrai yra išties pavojingi, nes išplinta labai greitai, gaisro pradžia primena sprogimą. Vos užsidegusios baterijos dega labai intensyviai ir jas ypač sudėtinga užgesinti, nes dažniausiai jos būna integruotos prietaiso viduje ir apsaugotos nuo išorės poveikio, o tai trukdo efektyviai tiekti gesinimo medžiagas į degančios baterijos vidų“, – pasakoja specialistas.

Pasak A. Gudžiausko, pagrindiniai požymiai, kad baterija gali užsidegti yra šie: baterija yra išsipūtusi, matomi mechaniniai pažeidimai (pažeistas korpusas, deformacijos), įkraunant labai stipriai kaista, kibirkščiuoja.

„Elektrinius paspirtukus, riedžius ar dviračius patariame naudoti atsargiai, kad baterijos nepatirtų smūgių ar nebūtų kitaip mechaniškai pažeistos. Taip pat būtina vengti drėgmės poveikio, todėl nerekomenduojama važinėti elektriniais paspirtukais ar dviračiais lyjant. Ypač svarbu baterijas įkrauti tinkamais ir tvarkingais krovikliais, laikytis gamintojo nustatyto įkrovimo režimo, nepalikti krautis per naktį“, – pataria žinovas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad įkraunant elektrinius prietaisus būtina pasirūpinti, kad arti nebūtų degių daiktų ir medžiagų. Įkraunamų paspirtukų ar dviračių nederėtų statyti prie išėjimo ir patalpų durų, kad netikėtai kilęs gaisras neužblokuotų evakuacijos kelio. Taip pat patariama namuose turėti bent 4 kg ugnies gesintuvą, tinkamą elektros prietaisams gesinti.

Kviečia rūšiuoti elektronikos prietaisų ir baterijų atliekas

Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) projektų vadovė Laura Jurevičienė atkreipia dėmesį, kad elektronikos prietaisų naudojimas nesilaikant gamintojo instrukcijos gadina prietaisus, sutrumpina jų gyvavimo ciklą, tai didina elektronikos atliekų kiekį, o juk šios atliekos vertinamos kaip sparčiausiai augančios ir vis dar menka dalimi perdirbamos visame pasaulyje.

Be to, gaisrų pavojų kelia ir panaudotos baterijos, jeigu jos yra pažeistos ar laikomos netinkamomis sąlygomis. Vertinant gaisro tikimybę, nėra skirtumo, ar tokios baterijos būtų jau išimtos iš elektronikos prietaiso, ar paliktos jame, ar išmestos į joms nepritaikytą atliekų konteinerį.

„Iš pažeistos baterijos gali ištekėti aplinkai ir žmonių sveikatai pavojingos medžiagos, kilti gaisras. Jei tokia atlieka atsidurs kitų rūšiuojamų atliekų konteineryje, ji gali užteršti ir sugadinti perdirbamas atliekas ar net visą konteinerį. Dėl to kviečiame visus atsakingai rūšiuoti elektronikos ir baterijų atliekas, jas išmesti tik joms skirtuose konteineriuose, kuriuos galima rasti šalies prekybos centruose, bibliotekose ir kitose įstaigose“, – aiškina L. Jurevičienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.