Verslumu garsėjantys kauniečiai statydami būstą tuomet nepasižymėjo
kuklumu, todėl nieko nestebindavo 300 kvadratinių metrų ploto ar dar
didesni namai.
Per kelis pastaruosius dešimtmečius aplinkybės smarkiai pasikeitė, todėl
tokių tvirtovių savininkams kildavo sunkumų tinkamai prižiūrėti savo
turtą – dažnu atveju neliko pakankamai išteklių ne tik remontui, bet ir
šildymui.
Vaikai išvykę, pajamų būstui išlaikyti sumažėjo, parduoti dalį
ištuštėjusio pastato nėra galimybių, o čia dar politikai mojuoja
visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio vėzdu. Verta sunerimti.
Lig šiol jis kauniečiams pernelyg didelių rūpesčių nekėlė. Valstybinės
mokesčių inspekcijos duomenimis, šiuo metu nekilnojamojo turto mokestį
moka vos 8402 Kauno ir 5394 Kauno rajono gyventojai.
Tokių namų savininkams juoką kelia naujųjų Vilniaus gyventojų, kurie iš
tikrųjų dažniausiai kotedžus perka 20 kilometrų nuo miesto, raudos dėl
juos sužlugdysiančio nekilnojamojo turto mokesčio. Smaugia padidėjusios
paskolų palūkanos, o nauji mokesčiai galutinai užverš kilpą.
Ar tikrai jauną šeimą gali sužlugdyti pora šimtų eurų per metus
padidėjusios išlaidos? O ji nebandė taupyti ir bent mėnesiui atsisakyti
kokių nors madingų sostinės gyvenimo atributų – vakarėlių Senamiesčio
baruose, sporto klubo lankymo ritualo ar madingų drabužių iš
internetinės parduotuvės, nors senieji jau netelpa spintoje?
Ar įsigydama už banko paskolą brangų turtą ir iki paskutinių centų
pajamas paskirsčiusi šeima numatė tikimybę išvis netekti darbo arba
susirgti sunkia liga ir keliems mėnesiams iškristi iš darbo rinkos?
Mokesčių inspekcijai nepaaiškinsi, kad puse namo nesinaudoji, todėl ir
nekilnojamojo turto mokesčio už tą dalį nemokėsi. Tos nenaudojamos
dalies nepavyks nei nugriauti, nei išnuomoti.
Tokio turto savininkams galima atkirsti, kad ir jie patys kalti, – argi
reikėjo tokio didelio namo? Žinoma, niekas jiems tokio turto nebruko per
prievartą, tačiau tuo metu dauguma žmonių statė būtent tokius būstus.
Japonams ar Honkongo gyventojams dabar lietuvių perkami 100 kvadratinių
metrų ploto būstai atrodo neįtikėtinai dideli. Galbūt po pusšimčio metų
ir Lietuvos gyventojams jie atrodys kaip neįtikėtina prabanga.
Menkai guodžia aplinkybė, kad nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo
projekte numatytos didelės tarifo žirklės, o galutinį žodį tars vietos
valdžia.
Pasikeis po rinkimų miesto arba rajono valdžia, ir mokestis gali
padidėti net kelis kartus. Štai tokiu atveju tikrai neįmanoma nieko
nuspėti ir apsisaugoti nuo netikėtumų.
Aplinkybės lėmė, kad dėl turimo nekilnojamojo turto būtent Kauno regiono
gyventojams kyla ir kitų specifinių rūpesčių.
Prie kelio „Via Baltica“ įsikūrę verslininkai rauda, kad rekonstrukcijos
metu bus pastatytos apsauginės tvorelės, kurios užstos visus traukos
taškus ir klientai tiesiog praskries pro šalį. Dalis žemės sklypų išvis
bus išperkama visuomenės poreikiams.
Šiems verslininkams derėtų nusišluostyti ašaras, nes dalis žmonių dėl
kelio „Via Baltica“, geležinkelio linijos „Rail Baltica“ ir naujo
automobilių kelio tarp Kauno ir Alytaus išvis neteks savo namų.
Žinoma, jiems už turtą bus atlyginta, tačiau visiems verkšlenantiems
vertėtų pagalvoti, kaip jaučiasi visai netoliese įsikūrę jų kaimynai.
Juk jie taip pat nekalti, kad kadaise atsidūrė tokioje vietoje –
teisėtai nusipirko arba paveldėjo nekilnojamąjį turtą.
Visi nekilnojamojo turto savininkai turėtų nusiteikti, kad bent jau
naujo mokesčio jiems išvengti nepavyks, o didelio turto savininkus
visada persekioja ir dideli rūpesčiai. Kiekvienas milijonierius gali
tai patvirtinti.
