Nuo Vilniaus iki Niujorko – tiek kilometrų vandentvarkos tinklų nutiesta ar rekonstruota Lietuvoje

Nors Lietuva gali džiaugtis tikrai gausiais švaraus geriamojo vandens ištekliais, tačiau tam tikruose šalies regionuose dėl natūralių gamtinių sąlygų ar netinkamo žmogaus elgesio, pasenusios vandentiekių infrastruktūros vandens kokybė ilgą laiką nebuvo tokia, kokios norėtųsi.

Pasinaudojus ES parama, buvo atliekama nuotekų tinklų rekonstrukcija.
Pasinaudojus ES parama, buvo atliekama nuotekų tinklų rekonstrukcija.
Visoje šalyje buvo pastatyta ar rekonstruota apie 50 nuotekų valymo įrenginių.
Visoje šalyje buvo pastatyta ar rekonstruota apie 50 nuotekų valymo įrenginių.
Pasinaudojus ES lėšomis, Lietuvos miestuose ir miesteliuose buvo pastatyta arba rekonstruota apie 100 vandens gerinimo įrenginių.
Pasinaudojus ES lėšomis, Lietuvos miestuose ir miesteliuose buvo pastatyta arba rekonstruota apie 100 vandens gerinimo įrenginių.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2023-11-09 13:00

Nuo 2014 metų buvo įgyvendintas ne vienas vandentvarkos projektas – pastatyta ar rekonstruota apie 500 kilometrų vandens tiekimo ir apie 1000 kilometrų buitinių ir paviršinių nuotekų surinkimo tinklų. Be to, pastatyta ar rekonstruota apie 50 nuotekų valymo įrenginių ir apie 100 vandens gerinimo įrenginių. Nuo 2000-ųjų metų iš viso Lietuvoje buvo pastatyta ar rekonstruota apie 7500 kilometrų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų. Tai prilygsta atstumui nuo Vilniaus iki Niujorko.

Kuo išsiskiria įgyvendinti vandentvarkos projektai, pasakoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros Europos Sąjungos programų valdymo departamento Taršos prevencijos skyriaus vedėjas Mindaugas Gustas.

Kodėl reikėjo gerinti vandens kokybę ir tiekimą, tvarkyti buitinių ir paviršinių nuotekų sistemas?

Atsakymas į šį klausimą būtų labai paprastas – kad galėtume gerti dar geresnės kokybės vandenį, gyventume tvaresnėje ir žmogaus sveikatai palankesnėje aplinkoje. Ir kad išvengtume ekologinių nelaimių, kai per intensyvias liūtis, kurių paskutiniu metu vasarą ir net rudenį tikrai netrūksta, užtvindomos mūsų miestų ir miestelių gatvės. Būtent šiuo tikslu, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, praktiškai visose Lietuvos savivaldybėse buvo inicijuoti įvairūs projektai, susiję su sukurtos vandentvarkos infrastruktūros regionuose gerinimu ar plėtra.

Su vandentvarkos sektoriumi susijusios trys priemonės. Dvi iš jų regioninės, kai sprendimus dėl projektų įtraukimo į projektų sąrašus priėmė Regionų plėtros tarybos. Būtent jos sprendė, kokiuose miestuose ir gyvenvietėse reikėjo tvarkyti paviršinių nuotekų sistemas, renovuoti ar plėsti geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tvarkymo sistemas. Sprendimus dėl vandenų įmonių valdymo tobulinimo priėmė Aplinkos ministerija. Be to, atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos agentūros parengtus Upių baseinų valdymo tobulinimo planus buvo sudarytas nuotekų valymo įrenginių, kuriuos būtina rekonstruoti siekiant įgyvendinti Miestų nuotekų valymo direktyvą, sąrašas. Minėtoji direktyva – viena iš pagrindinių vandens politikos priemonių Europoje, kurią įgyvendinti Lietuvai privaloma. Ja siekiama apsaugoti aplinką nuo neigiamo miesto nuotekų poveikio ir biologiškai skaidomų gamybinių nuotekų iš maisto pramonės sektoriaus.

Kas konkrečiai buvo padaryta įgyvendinant šiuos projektus?

Visi vandentvarkos projektai buvo įgyvendinti taikant modernias, šiuolaikines technologijas. Gerai žinomas faktas, kad absoliuti dauguma Lietuvoje esančių vandentiekio, paviršinių ir buitinių nuotekų tinklų buvo nutiesta prieš keliasdešimt metų. Daugelis jų buvo pasenę, susidėvėję, neefektyviai funkcionuojantys, daug kur trūko vandens gerinimo įrenginių. Be to, per kelis dešimtmečius labai pasikeitė ir patys miestai: vienuose gyventojų smarkiai sumažėjo, kiti, priešingai, labai išsiplėtė. Pakito ir klimatas. Suprantama, kad reikėjo ieškoti kitokių sprendimų.

Jei kalbėtume apie paviršines nuotekas, didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kuriuose gyvena per 20 000 gyventojų, buvo įgyvendinti projektai, kurių tikslas – sumažinti užtvindymo paviršinėmis nuotekomis riziką ir neigiamą poveikį aplinkai ir ekonomikai. Iš viso nuo Vilniaus iki Visagino įgyvendinta net 16 tokių projektų. Projektų metu buvo įrengta ir (ar) rekonstruota 6 500 ha lietaus nuotėkio plotui, iš kurio po staigių liūčių surenkamas paviršinis (lietaus) vanduo, skirta infrastruktūra. Visuose miestuose užtikrinta galimybė išvalyti šias nuotekas prieš išleidžiant jas į aplinką. Be to, buvo inventorizuota apie 20 proc. neapskaityto paviršinių nuotekų nuotakyno dalis, ji užregistruota nekilnojamojo turto registre, paviršinių tinklų priežiūrai įsigyta specialios technikos – hidrodinaminių automobilių (specializuoto transporto, kuriame sumontuota įranga skirta užsikimšusiems nuotekų vamzdžiams praplauti ir nuotekoms surinkti).

Lietuvos gyvenamosiose vietovėse, kuriuose gyvena daugiau kaip 200 gyventojų, buvo renovuojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos, jos buvo plečiamos, siekiant pagerinti vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo paslaugas. Prie centralizuotų vandens tiekimo tinklų buvo prijungta arba pradėjo naudotis naujai rekonstruotais vandens gerinimo įrenginiais apie 350 000 gyventojų. O prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų prisijungė arba naudojasi naujais ar rekonstruotais nuotekų tvarkymo įrenginiais daugiau nei milijonas šalies gyventojų.

Įgyvendinant specialius projektus buvo sukurti reikiami komunaliniai nuotekų dumblo tvarkymo pajėgumai – Utenos ir Telšių miestuose perteklinis nuotekų dumblas yra išsausinamas ir iš jo gaminama elektra arba šiluminė energija, biokuro granulės. Kitaip tariant, panaudojant perteklinį dumblą užtikrinami žiedinės ekonomikos principai, kai valant nuotekas gaunamas perteklinis dumblas yra efektyviai panaudojamas.

2014–2020 metų ES finansavimo laikotarpio projektai įgyvendinti beveik visose savivaldybėse, išskyrus Skuodo rajono ir Neringos savivaldybes, kur gyvenamosiose vietovėse projektai buvo įgyvendinti 2007–2013 metų finansavimo laikotarpiu. Didžioji dauguma projektų jau baigti įgyvendinti ar bus baigti iki 2024 metų pirmojo ketvirčio.

Kaip pokyčius vertina žmonės?

Kaip ir minėta, visi įgyvendinti projektai turėjo aiškius tikslus: siekta išsaugoti gamtinę aplinką, pagerinti žmonių gyvenamąją aplinką ir prisidėti prie jų sveikatos gerinimo tiekiant Lietuvos higienos normas atitinkantį geriamąjį vandenį. Žmonės, kuriems buvo suteikta galimybė prisijungti prie naujų vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklų, dažniausiai tai vertina teigiamai, nors tikrai ne visi. Įgyvendinant projektus, buvo įrengiami centralizuoti magistraliniai tinklai ir įvadai ar išvadai iki gyvenamųjų sklypų ribos, suteikiant galimybę gyventojams prie jų prisijungti, tačiau nuo sanitarinių mazgų per savo sklypus iki įrengtų įvadų ar išvadų žmonės turi prisijungti savo lėšomis. Bet ir čia buvo rasta sprendimų – kai kurios savivaldybės savo gyventojams nusprendė dalį šių išlaidų kompensuoti, o vandenų įmonės nemokamai parengia supaprastintus prisijungimo prie tinklų projektus.

Kokių iššūkių kilo įgyvendinant projektus ir kaip su jais dorotasi?

Visų pirma, nemenkų iššūkių atseikėjo COVID-19 pandemija, kuri turėjo neigiamos įtakos darbų eigai – juos stabdė. Be abejonės, 2022 vasario pabaigoje Ukrainoje prasidėjęs karas taip pat pakoregavo projektų įgyvendinimą: labai pabrango statybinės medžiagos, dalis rangovų bankrutavo, tad projektų vykdytojams (savivaldybių valdomoms vandenų įmonėms) teko skelbti naujus viešuosius pirkimus pradėtiems darbams užbaigti. Atitinkamai teko didinti projektų finansavimą dėl iš anksto nenumatytų aplinkybių. Šiuo metu pagrindinis iššūkis – suspėti užbaigti visus fizinius darbus objektuose, iki šių metų pabaigos gauti jų statybos užbaigimą patvirtinančius dokumentus bei prie vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų iki kitų metų liepos pabaigos prijungti likusius gyventojus, kurie dar nespėjo to padaryti. Ir be jokios abejonės, labai svarbu ir toliau šviesti visuomenę apie šių vandentvarkos projektų teikiamą naudą, kad žmonės suprastų, kiek ir kaip patys gali prisidėti prie vandens kokybės gerinimo šalyje – jį taupyti, neteršti gamtos, atsakingai tvarkyti nuotekas ir panašiai.

Viešinimo projektas bendrai finansuojamas iš Europos socialinio fondo ir valstybės biudžeto lėšų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.