„Northway“ grupės vadovas Vladas Algirdas Bumelis teigė, kad investicijos į gyvybės mokslus yra naudingos Lietuvai. Jis taip pat pridėjo, kad komplekso dydis sieks apie 8 tūkst. kvadratinių metrų.
„Biomiestų įkūrimas arba tolesnės investicijos į gyvybės mokslų sritį Lietuvai yra tikrai naudingos“, – statybų pradžios renginyje teigė V. A. Bumelis.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad šių statybų pradžia – parodymas, jog Lietuvos tapimas technologiškai pažangia šalimi yra ne vien tik idėja, paminima strateginiuose dokumentuose ar projektuose, bet realybė. Visgi, jis taip pat tikisi, kad tokia pažanga pasieks ne vien tik sostinę, bet ir šalies regionus.
„Lietuva turi visus šansus tapti priešakine technologijų šalimi. Aš jau šiandien matau, kad mes tokie tampame ir tai nebėra samprotavimas. Ir norėtųsi palinkėti, kad savo toliaregišką žvilgsnį atkreiptumėte į kitus Lietuvos regionus. Suprantu, kad 2,1 tūkst. mažesniuose miesteliuose nerasite. Bet tam tikri padaliniai ir verslo grandinės galėtų rasti terpę ir šalies regionuose“, – teigė G. Nausėda.
Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, tai bus vienas didžiausių tokio tipo kompleksų Europoje, kas yra milžiniškas pasiekimas Lietuvos verslui.
„Profesoriaus V. A. Bumelio ir jo komandos lyderystės dėka, Vilniuje atsidarys ko gero didžiausias biotechnologijų centras regione ir vienas didžiausių Europoje. Ir tai yra milžiniškas pasiekimas Lietuvos verslui ir valstybei“, – sakė A. Armonaitė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen paminėjo, kad šis centras užtikrins, jog Lietuva sugebės išlaikyti aukšta poziciją biotechnologijų sektoriuje ir toliau plėsti jo veiklą. Be to, anot jos, kadangi šis miestelis pritrauks investicijas ir specialistus, bei padės užmegzti svarbias partnerystes, jis taps parodymu, kad moderniame pasaulyje absoliutus dydis nėra svarbus siekiant užsibrėžtų pirmavimo inovacijose tikslų.
„Šiandien Lietuva biotechnologijų atžvilgiu yra viena pajėgiausių šalių. Tačiau konkurencija nuolatos auga, dėl ko yra būtinos kuo tikslingesnės ir efektyvesnės inovacijos į modernią infrastruktūrą, mokslinę veiklą, į būsimus specialistus“, – paminėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Tuo metu Vilniaus meras Valdas Benkunskas pabrėžė, kad šis kompleksas kurs Vilniaus, kaip aukštų technologijų miesto įvaizdį, kuris galimai leis atgal pritraukti iš Lietuvos emigravusius aukštųjų technologijų specialistus
„Už šio pastato sienų yra tai, kas leis Vilnių padaryti išskirtiniu ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio kontekste. Visų pirma mes turėsime aukštųjų technologijų miestelį, kuris leis sukurti daug gerai apmokamų darbo vietų, kas reiškia didesnį Vilniaus biudžetą. Turėsime didelę intelektinę naudą, kadangi galėsime susigrąžinti į užsienį išvažiuojančius aukštųjų technologijų studentus, kurie galės dirbti ir uždirbti“, – aiškino V. Benkunskas.
Į šį projektą investuoja įmonių grupė „Northway“. Per 10 metų įmonė įdarbins per 2 tūkst. naujų darbuotojų. Planuojama į miestelį investuoti apie 7 mlrd. eurų.
Čia veiks 6 skirtingi kompleksai – nuo Genų terapijos, Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei virusologijos centrų iki Kamieninių ląstelių tyrimų ir 3D biospausdinimo laboratorijų. Anot projekto autorių, miestas kurs didžiulę ekonominę, intelektinę ir visuomeninę naudą bei garsins Lietuvos vardą visame pasaulyje.
„Bio City“ taip pat siekiama atliepti Lietuvos ambiciją iki 2030-ųjų 5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) gauti iš biotechnologijų srities.
Ignas Dobrovolskas
