Dainininkas Deividas Norvilas-Deivis vynu užsikrėtė būdamas 21 metų.
Tuomet, viešėdamas Zalcburge, pirmąkart svečiuose paragavo brangaus vyno, prie kurio buvo patiekta ir sūrio su mėlynaisiais pelėsiais.
„Namų, kuriuose viešėjau, šeimininkas man aiškino, ką reiškia geras vynas. Tuomet dar nedaug supratau, tačiau ragauto vyno skonio derinys su sūriu buvo fantastiškas”, – pasakojo dainininkas.
Po persikraustymo – remontas
Ilgainiui dainininko pažintis su vynu virto kur kar rimtesniu domėjimusi šiuo gėrimu.
Prieš ketverius metus įsigijęs pirmąją vyno spintą, į kurią tilpo kelios dešimtys butelių, vėliau D.Norvilas suprato, kad apetitas auga bevalgant. Todėl įsigijo ir antrą, kurioje galima laikyti per du šimtus butelių vyno.
„Esu mėgėjas, man patinka vynas. Kai pradėjau domėtis vynu, tardavausi su someljė. Dabar bet ko nebeperku.
Pasižiūriu vyno reitingus, pasiskaitau apie juos, turiu specialią programėlę telefone”, – kaip brandino savo skonį, pasakojo dainininkas.
Šiuo metu jo vyno spinta remontuojama. Kraustantis į naujus namus šis įrenginys pradėjo streikuoti – tokios spintos jautriai reaguoja į pergabenimą.
Už butelį – 800 litų
Ar D.Norvilas lengva ranka iš savo kolekcijos ima butelį, o gal laukia tik ypatingos progos?
„Jokių bėdų, tikrai negaila. Tačiau yra tokių butelių, kuriuos pasilaikysiu tik ypatingoms progoms”, – atskleidė D.Norvilas.
Vienas tokių – „Chateau Margaux” vynas, kurį kadaise gavo dovanų.
„Tai brangus malonumas, savotiškas pomėgis. Suprantu, kad vynui reikia subręsti, kad ne visiems jis reikalingas.
Kartais įsiveliu į diskusijas, kuo skiriasi vynas už 15 litų ir tas, kuris kainavo 500 litų. Užverda ginčai, o paskui gailiuosi, kad į juos leidausi”, – šypsodamasis pasakojo Deivis.
Jis pats brangiausiai vyno butelį pirko už 800 litų. Tačiau gerai žino, kaip išsirinkti gerą gėrimą už 30–35 litus. Dažnai D.Norvilas sulaukia skambučių iš pažįstamų, kurie teiraujasi patarimo.
Dainininkas didžiuojasi ir keliais kolekcinio vyno buteliais, skaičiuojančiais pusšimtį metų. 1937 ir 1950 metais darytą vyną jis pirko iš antikvaro, kadaise įsigijusio komodą iš Prancūzijos, kurioje buvo ir vyno butelių.
„Nežinau, ar jis dar geriamas, tačiau fantastika vien jau tokio turėti. Jei kada nors atkimšus paaiškės, kad jis negeriamas, bent jau turėsiu dėmesio vertą tuščią butelį”, – šypsojosi dainininkas.
Leisis į vyno kelionę
D.Norvilas planuoja ne tik gausinti savo vyno kolekciją, bet ir leistis į vyno kelionę, tarkim, Prancūzijoje iki soties pasimėgauti išskirtiniais gėrimais.
„Kaip sakoma, vynas mėgsta juoką ir bendravimą. Tai tiesa.
Juk vynas skatina ne muštis ar miegoti. Jį geriantiems vakaras būna ilgesnis. Asmeniškai man vartojant stipriuosius gėrimus vakaras būna trumpas”, – neslėpė dainininkas.
Pirmiausia – šaldytuvas
Pasak Lietuvos someljė asociacijos vadovo Arūno Starkaus, vyno šaldytuvas, arba vadinamoji vyno spinta, – tai pirmasis laiptelis, ant kurio pasilypėja šio gėrimo atsargas pradėję kaupti žmonės.
„Įsirengti vyno kambarį, kurį specialus kondicionierius vėsina iki vynui laikyti tinkamos temperatūros, kainuoja brangiau nei pati didžiausia vyno spinta.
Tačiau žmogus, kuris pradeda kaupti vyną, taip toli nesižvalgo. Pirmiausia nusiperka tam skirtą šaldytuvą. Patirtis rodo, kad jo pakanka kokiam pusmečiui.
Ilgainiui vyno sukaupiama gerokai daugiau, nei į šaldytuvą telpa. Todėl vyno pavilioti žmonės netrunka įsirengti jam laikyti skirto sandėliuko ar nedidelio kambario”, – pasakojo A.Starkus.
Daug lemia vibracija
Vis dėlto daugybė žmonių nesuka galvos ir vyną, kurį išgeria ilgai nedelsdami, krauna į paprastą šaldytuvą.
Tačiau, anot ekspertų, tai – pati netinkamiausia vieta vynui laikyti. Šaldytuvas vibruoja, o tai šiam gėrimui – ne į sveikatą. Kaip ir per žema temperatūra.
Maždaug 10–12 laipsnių siekianti temperatūra – geriausia vynui brandinti. Jai pakilus aukščiau nei iki 14 laipsnių, šis procesas spartėja.
Butelio kamštis nėra hermetiškas. Jei patalpoje per drėgna, pelėsiai gali įsimesti į kamštį ir sugadinti vyną. Per jį gali įsismelkti ir aplinkos kvapai.
Jei patalpa, kurioje laikomas vynas, per sausa, kamštis gali susitraukti, o į butelį patekęs oras vyną paverčia actu. Tas pat nutinka, jei kamštį išjudina šaldytuvo vibracija.
Todėl, anot A.Starkaus, jei šį gėrimą ketinama laikyti ilgai, pravartu ieškoti nevibruojančių vyno spintų. Tačiau jų pasiūla Lietuvoje dar nėra didelė.
Kainos – įvairiausios
48–56 tūkst. litų – tiek kainuoja dvidurės vyno laikymo ir brandinimo spintos, kuriose telpa apie 400 butelių.
Jų kainą iki tokių aukštumų iškėlė ne tik techninės savybės, bet ir speciali apdaila, pavyzdžiui, tam tikros rūšies ąžuolo ar klevo korpusas.
Vyno spinta stiklinėmis ultravioletinių spindulių nepraleidžiančiomis durimis, į kurią telpa apie 170 butelių, kainuoja per 9000 litų, medinėmis durimis – keletu šimtų litų pigesnė.
Spinta, kurioje telpa vos 40 butelių daugiau, už pastarąją yra net 1300–1500 litų brangesnė.
„Metro aukščio vyno šaldytuvą, į kurį galima sudėti apie 50 butelių, apgadintų prekių parduotuvėje galima nusipirkti už tūkstantį litų. Nieko baisaus, jei jo korpusas šiek tiek pažeistas.
Pusantro tūkstančio litų kainuoja naujas tokio pat dydžio vyno šaldytuvas-spintelė, kuris barška ir tarška, bet pradžiai tokio pakanka. Už geresnės kokybės metro aukščio vyno šaldytuvą, turintį vibracijos slopintuvą, tenka mokėti per 4 tūkst. litų.
Jeigu talpa padvigubėja, padvigubėja ir jo kaina. Todėl už 2 metrų aukščio spintą tenka pakloti 8–9 tūkstančius litų”, – skaičiavo A.Starkus.
Pataria nedaryti klaidų
Someljė asociacijos vadovo teigimu, didžiausia klaida, kurią žmonės daro nutarę įsigyti vyno spintą, – dairosi tokios, kuri turi keletą temperatūros režimų.
Jie raudonąjį vyną ketina laikyti 18 laipsnių, baltąjį – 10 laipsnių, šampaną – 8 laipsnių temperatūroje.
„Tokios spintos tinka restoranams, bet ne asmeniškai vyną kaupiantiems žmonėms. Trims temperatūros režimams reikia trijų skirtingų šaldytuvo kompresorių. Kiekvienas jų kainą pakelia 2–3 tūkst. litų.
Užtenka vieno temperatūros režimo, bet ypač svarbu, kad šaldytuvas nevibruotų”, – paaiškino A.Starkus.
Kam reikia kaupti?
Kam reikia prikaupti tiek vyno, kad jo net neįmanoma sudėti į didžiausią vyno spintą?
Anot A.Starkaus, kaupti vyną pradeda žmonės, kurie, perpratę šio gėrimo specifiką, jo įsigyja vis daugiau.
„Pagrindinis motyvas – mėgstamo vyno atsargos. Tam tikro derliaus vynas greitai dingsta iš rinkos.
Pavyzdžiui, žinodami, kad 2010 metų derliaus vynas iš kokio nors Portugalijos vynuogių slėnio yra labai geras, žmonės jį greitai išsinešioja po namus. Jei neprisipirks ateičiai, vėliau jo niekur negaus”, – aiškino A.Starkus.
Be to, nemažai atvejų bręsdamas vynas gerėja. Anot pašnekovo, vynas, už kurį pirkėjas sumoka per 100 litų, paprastai dar turi būti brandinamas 5–6 metus. Vyną iš Prancūzijos Burgundijos ar Bordo regionų apskritai reikėtų palaikyti 10 metų.
„Ilgainiui atsiranda ir vyno įvairovės poreikis. Juk prie skirtingų patiekalų tinka skirtingas vynas.
Mano namuose nėra ypatingos kolekcijos, bet vyno įvairovė didelė. Turiu specialiame kambaryje sukaupęs per 200 vyno rūšių, tai užima daug vietos.
Į jokią spintą tiek nebesukrausi”, – sakė A.Starkus.
Mėgsta įmontuojamas vyno spintas
Lietuvoje pirkėjai, atveriantys pinigines vyno spintoms įsigyti, paprastai yra privatūs asmenys.
Anot pardavėjų, apie 70 proc. vyno šaldytuvų-spintų yra integruojami į virtuvės ar svetainės baldus. Populiariausi kainuoja apie 4880 litų.
Pastaruoju metu daugiau parduodama ir atskirai pastatomų vyno spintų. Vidutinė jų kaina – apie 9450 litų. Paprastai žmonės, kurie perka ir kaupia gerą vyną, renkasi ir kokybiškas vyno spintas.
