Kuriant klasikinio stiliaus interjerą ir naudojant jame klasikinių formų kėdes, pirmiausia reikėtų pagalvoti apie didesnę erdvę, nes klasikinės kėdės ir apskritai klasikiniai baldai yra masyvūs, dažnai tamsaus medžio, todėl jie gerai atsiskleidžia tik didelėje erdvėje, o mažą erdvę dar labiau sumažina.
Mažesnę erdvę šiek tiek optiškai praplėsti gali veidrodžiai ir, žinoma, šviesiomis pastelinėmis spalvomis nudažytos sienos, kėdes tuomet rinkitės kontrasto principu.
Puikiai tiks juodmežio, raudonmedžio, tamsiai pilkų, žalių, rudų atspalvių kėdės, aptrauktos oda ar gobelenu. Be abejo, renkantis klasikines kėdes, prireiks ir šiek tiek dizaino istorijos žinių, o pradėti galite nuo baroko, kuris vadinamas kėdžių aukso amžiumi.
Stiliaus diktatoriai - skandinavai
Renkantis kėdes moderniam interjerui ribų beveik nelieka. Tokio didelio kėdžių modelių pasirinkimo, kokį padovanojo XX amžius, istorijoje niekada nebuvo. Įvairių spalvų ir formų medžio, metalo, plastiko ar grūdintojo stiklo kėdės, laku, oda, vinilu ar audiniu aptrauktos kėdės, sustumiamos, komplektuojamos, su ranktūriais, su ratukais ar be jų. Visos šios kėdės atkeliavo iš praėjusio dešimtmečio ir toliau sėkmingai užkariauja mūsų interjerus.
Šiandien modernaus stiliaus diktatoriai yra skandinavai ir italai, tad jei kuriate modernų interjerą, įkvėpimo semkitės iš tokių patyrusių dizaino gamintojų, kaip „Muuto“, „Hay“, „Normann Copenhagen“, „Ikea“, „Artek“, „Vitra“, „Zanotta“, „Cassina“. Jei jums patinka itin griežtas ir šaltas modernizmas, sekite Bauhaus stiliaus idėjomis. Šis stilius susiformavo tarpukariu Vokietijoje. O stiliaus formos – itin lakoniškos, naudojamos šaltos metalo konstrukcijos.
Neblogas šio laikotarpio pavyzdys – vengrų architekto Marcel Breuer kėdė „Wassily“ (1925 m.), tapusi modernizmo klasika. Beje, norėdami šaltam, moderniam interjerui suteikti šiek tiek gyvybingumo, rinkitės šviesių spalvų, modernių formų kėdes, taip pat tiks ir ryškių grynų spalvų „intervencija“: raudona, žalia, geltona, mėlyna ir pan. Puikiai tiks ir šviesus medis – tai modernaus skandinaviško interjero taisyklė, galiojanti jau nuo 3-iojo dešimtmečio.
Būtent 3-asis – 4-asis dešimtmečiai siejami su visame pasaulyje ypač vertinamo skandinaviško dizaino revoliucija. Tai legendinio suomio Alvar Aalto laikai, žmogaus, padovanojusio pasauliui ne tik daug įdomių baldų ir architektūrinių sprendimų, bet ir, rodos, tokią paprastą kėdės versiją, kaip keturkojė „taburetė“. 1932 m. pristatyta kaip funkcionalizmo pavyzdys, suomiška „taburetė“ darbiniu pavadinimu „60“, įgavo daugybę adaptacijų bei spalvų ir gali būti laikoma tiesiog visų taburečių motina.
Dabar originalius šios kėdutės modelius gamina suomių kompanija „Artek“.
Nuo organiškų formų iki kosmoso
5-ajame dešimtmetyje dizainas ėmė darytis plastiškesnis ir gerokai įvairesnis. Ši tendencija, aišku, paveikė ir kėdes. Išmušė amerikietiško dizaino kėdžių valanda. Charles ir Ray Eamesai – ryškiausias šio laikotarpio ir apskritai dizaino istorijos duetas. Jie kėdes privertė tapti lankstesnes tiesiogine prasme, mat eksperimentavo lankstydami tiek medį, tiek kitas medžiagas. Jie kėdėms suteikė tarsi naujų siluetų. Tad jei jums patinka organiškų formų dizainas, rinkitės kėdes, panašias į legendinę Eamesų „Plywood Lounge“ kėdutę (1946 m.), kuri neretai vadinama žymiausia 5-ojo dešimtmečio kėde.
Netrukus pasaulį išvydo ir dar viena Eamesų garsenybė – kriauklės formos kėdė „Fibreglass“ (1948 m.), pagaminta iš tvirto stiklo pluošto. Vėliau pasirodė pačių įvairiausių šio modelio spalvų ir tekstūrų variantų, net ir ekstravagantiška, auksiniu laku padengta supamoji kėdutė „Golden Eames Rocking“. Beje, pirmosios supamosios kėdės su medinėmis pavažomis pasirodė taip pat Amerikoje dar XVIII a. (Bostono krėslai) ir labai paplito Anglijoje, kur iki šiol yra vadinamos vindsoro kėdėmis.
7-ajame dešimtmetyje kėdės, kaip ir daugelis kitų interjero elementų, įgavo tikras kosmines formas. Futuristinis stilius egzistavo kone visose gyvenimo srityse, nes tai buvo kosmoso užkariavimo laikotarpis ir visi dizaineriai bei jų gerbėjai troško į savo namus įsinešti dalelę kosmoso. Prasidėjo garsiojo suomių dizainerio Eero Aarnio kėdžių „burbulų“ era. 1963 m. jis futurizmo gerbėjams padovanojo kėdę-kamuolį „Ball“, o kiek vėliau ir visiškai permatomą, pakabinamą burbulą-kėdę „Bubble“.
Biurų era ir ergonomiškos kėdės
Revoliucingojo 7-ojo dešimtmečio pabaigoje pasaulyje buvo tiek daug biurų ir juose dirbančių darbuotojų, kad atėjo laikas rimtai pagalvoti apie biuro kėdės patogumą.
1970 m. ergonomika tapo svarbus projektavimo aspektas. Gaminant kėdes pradėti naudoti ratukai, reguliuojami kėdžių atlošai ir aukščiai, sukurti porankiai. Kėdės buvo estetiškos, labai paprasto dizaino, tačiau atitinkančios bendruosius ergonomikos reikalavimus.
Ergonomiškos darbo kėdės kuriamos atsižvelgiant į tai, kokia sėdėjimo padėtis žmogui yra natūraliausia, palankiausia stuburo slanksteliams, kraujo apytakos procesams ir sukelia mažiausiai įtampos, todėl gerai parinkta ir tinkamai sureguliuota kėdė pati formuoja taisyklingą sėdėjimo padėtį. Kėdė turi leisti lengvai ir laisvai judėti, būti ne per minkšta ir ne per kieta bei stabili – negriūtų pasilenkus į šalį ar atsilošus. Stabilumą kėdei užtikrina penki atramos taškai į grindis. Kėlimo ir sukimo mechanizmas leidžia keisti kėdės aukštį pagal žmogaus ūgį, atlošo atlenkimo kampas padeda rasti patogiausią nugaros padėtį.
Norėdami pasirinkti tinkamą kėdės aukštį atsisėskite, rankas padėkite ant porankių ar stalviršio: pėda remiasi į grindis, šlaunys šiek tiek aukščiau už kelius, nugara turi jausti atramą, dilbiai – lygiagretūs su grindimis, rankos sąnariai ir plaštakos išdėstyti tiesioje linijoje, turi išlikti nedidelis atstumas tarp vidinės kelio dalies ir kėdės, keliai ir klubai sudaro 90–100 laipsnių, alkūnės – 80–100 laipsnių kampą, peties kampas 0–20 laipsnių, o galvos 0–30 laipsnių.
Renkantis biuro kėdę taip pat svarbu atkreipti dėmesį į medžiagas, iš kurių ji pagaminta. Ergonominės kėdės, ant kurių galėsite sėdėti ilgą laiką ir kartu jaustis patogiai, gaminamos iš kokybiškų medžiagų. Taigi jei pamatėte kėdę, kuri atrodo lyg ergonominė, tačiau medžiagos yra pigios, tai greičiausiai yra klastotė.
Eklektika ir naujasis futurizmas
Viskas, kas šiuo metu vyksta dizaine – neturi jokių rėmų ir standartų, tad galime rinktis kėdes kokio tik norime stiliaus ir laikotarpio.
Jei norite eksperimentuoti su skirtingais stiliais ir kurti eklektišką interjerą – jums prireiks pojūčio, nes balansuosite ties beskonybės riba, kurios negalima peržengti. Kalbant apie kėdes kaip eklektiško interjero kūrybos priemones tikslui įgyvendinti tinka tokios kėdės, kurios pačios savaime yra tarsi meno kūriniai, pasižymi skulptūrišku dizainu, nuorodomis į tam tikrą praeities epochą.
Pastatykite puošnią Liudviko XIV stiliaus prancūzišką kėdę norimame akcentuoti kampe, ir toks sprendimas moderniam, švariam interjerui suteiks jaukumo bei žavesio. Formuojant eklektišką interjerą, populiaru naudoti ir azijietiškus motyvus. Galite rinktis tokius drąsius kėdžių sprendimus, kokius siūlo kultiniai XXI a. dizaino gamintojai: „MOOOI“, „Kartell“, „Magis“, „Seletti“, dizaineriai Tom Dixon, Philippe Starck, Marcel Wanders, Konstantin Grcic, Ross Lovegrove. Jie diktuoja šio amžiaus dizaino tendencijas.
Tokios kėdės, kaip Tomo Dixono „Fan“ (2011 m.) – moderni XVIII a. vindsoro stiliaus kėdžių versija, ar belgų dueto „Studio Job“ plastikinė gotikinio stiliaus kėdės versija „Gothic“ (2010 m.), olando Maarten Baas tarsi sudegusi klasikinė prancūziška kėdė „Smoke“ (2002 m. gamintojas „MOOOI“) – visos jos puikiai tiks eklektiškame interjere, net prie valgomojo stalo. Nebijokite prie valgomojo stalo statyti skirtingų medžiagų ir formų kėdžių – išvengsite monotonijos.
Ateities dizaino kėdės Jei jūsų svetainė sujungta su virtuve, o ją skiria baro stalas, galite ieškoti įdomių, paaukštintų baro kėdžių. Puikiai tiks žymaus vokiečių dizainerio Konstantin Grcic ikoninė kėdė „Magis“ (2004 m.) iš raižyto aliuminio, taip pat garsioji prancūzo Philippe Starck baro kėdė „Kong“ – šiuolaikinė Versalio rūmų kėdžių interpretacija. Improvizuokite su kėdžių faktūromis ir tekstūromis, tik nepamirškite saiko jausmo.
XXI a. naujovė – kėdės, kurios atrodo tarsi pripūstos ir neturi aiškių formų. Olando Marcel Wanders sukurta baro kėdė „Monster“ (2012 m.) atrodo tarsi pripučiama, tačiau iš tiesų tai minkšta ir elegantiška baro kėdė su gera doze eklektikos. Garsaus danų gamintojo „HAY“ kartu su jaunu perspektyviu architektu Oscar Zieta sukurta kėdutė „Plopp“ (2009 m.) apskritai atrodo tarsi pripučiamas žaislas, bet iš tikrųjų ji pagaminta iš lakštinio plieno pagal novatorišką FIDU technologiją ir yra labai lengva, bet neįtikėtinai tvirta.
O štai vienas įdomiausių šių metų dizainerių – jaunasis kinas Zhoujie Zhang, gyvenantis Didžiojoje Britanijoje, įkvėptas kito belgų dizainerio Maarten de Ceulaer naudojamų organinių formų, šiemet Londono dizaino savaitėje pristatė itin įspūdingas, organiško dizaino veidrodines kėdės „Mirror“, pagamintas rankomis iš nerūdijančiojo plieno ir 100 vienetų mažų veidrodėlių, išgautų skaitmeniniu būdu. Šias kėdes jau dabar galime vadinti ateities dizaino kėdėmis.
Daugiau apie namus ir jų įrengimą skaitykite www.supernamai.lt
