Vaikų darželyje „Raudonkepuraitė“ muzikos pedagoge dirbančios A.Griciuvienės aistra – įvairūs dekoratyviniai augalai. Kambariuose žaliuoja spygliuotos araukarijos, auga karolinė žilė, sukučiai ir daugybė kitų gėlių.
Tačiau daugiausia širdies ir rankų šilumos moteris atiduoda puoselėdama jukas.
Su savo augalais moteris bendrauja kaip su bičiuliais, jiems net sugroja linksmas melodijas akordeonu.
Augalai buvo neregėti
A.Griciuvienė yra profesionali trombonininkė, groja ir pianinu, akordeonu bei daugybę metų muzikos moko mažuosius kauniečius.
Sovietmečiu, norėdama prisidurti prie kuklaus atlyginimo, greta namų pasistatytame šiltnamyje moteris augino gvazdikus.
„Darant puokštes labai stigdavo kokių nors žalių lapų. Kartą viename kioske pamačiau neregėtus vazonuose pasodintus augalus ilgais, storais, žaliai pilkšvais lapais. Man jie labai patiko, atrodė egzotiškai. Nusipirkau visus tris ten buvusius augalus, pavadintus jukomis“, – prisiminė moteris.
Atostogų planų negriauna
Taip buvo 1988 metais. Informacijos apie jukas nebuvo kur gauti. Todėl kaunietė pati bandė sužinoti, kas patinka naujiems augalams, o kas kenkia.
„Jukos ištveria 10 laipsnių šaltį. Todėl žiemą jos puikiai auga plėvele dengtame šiltnamyje. Svarbu, kad žemė nebūtų per drėgna, kad augalai nejustų skersvėjo. Vasarą atidengusi šiltadaržį šias gėles tręšiu pelenais, ir to užtenka.
Net atostogauti vykstu ramia širdimi, nes jukų ir šiltuoju metų laiku dažnai laistyti nereikia“, – pasakojo A.Griciuvienė.
Pamažu jukos iš šiltnamio išstūmė kitus augalus. Dabar kaunietė augina per 100 įvairių rūšių jukų. Viena įspūdinga 2 metrų aukščio gėlė jau 11 metų stiebiasi ir kieme. Ją žiemą moteris apgaubia agroplėvele.
Pražysta tik po 5 metų
Kaip ir visiems gėlių augintojams, A.Griciuvienei įdomiausia laukti, kada jukos sukraus ir praskleis žiedus.
Pirmųjų savo augalų žiedų moteris laukė kelerius metus ir niekaip nesuprato, kodėl jos nežydi.
„Tik vėliau sužinojau, kad šie augalai, kaip jaunamartės, turi subręsti, tada apsipila įspūdingais žiedais. Bręsta augalai 5 metus“, – pasakojo A.Griciuvienė.
Pagaliau žiedus sukrovė ir muzikės puoselėjami augalai.
„Jie atrodo nepaprastai įspūdingai. Primena didelius pakalnučių žiedus. Vakarais išsiskleidžia visu grožiu ir padvelkia labai malonus, tačiau stiprus aromatas“, – pasakojo kaunietė.
Pamiršta visas negandas
A.Griciuvienė tikino, kad pro jos namus einantys praeiviai dažnai žvalgosi į kiemą, stebisi jukų kolekcija.
„Apžiūrėti mano augalų atvyksta ir profesionalūs gėlininkai. Jie džiaugiasi, kad man pavyksta auginti jukas, kad aš apie jas pasakoju visiems norintiems. Atsidėkodami net ranką pabučiuoja“, – juokėsi moteris.
Kaunietė ne tik visiems besidomintiems negaili patarimų. Savo augalus ji dovanoja kaimynams, bendradarbiams. Jos juka puošiasi ir Bernardinų vienuolynas.
„Kai bendrauju su savo augalais, kai jais džiaugiuosi, pamirštu visas negandas. Tada norisi čiupti akordeoną ir iš širdies pasilinksminti ir kitus palinksminti“, – kvatojosi A.Griciuvienė.
Dauginti gali visi
Angelė Bataitienė
Gėlininkė
„Jukos – gajus, lengvai dauginamas augalas.
Jas galima dauginti kotą supjausčius 20 cm ilgio gabalais ir pasodinus į durpių bei smėlio mišinį. Svarbu, kad koto gabalo nepasodintumėte „žemyn galva“.
Paliejus sodinuką, ant vazono reikia uždėti folijos krepšelį. Jis tarnaus kaip nedidelis šiltnamis. Kartkartėmis jį reikia pakelti, kad augalas vėdintųsi.
Jukos įsišaknyja po 2 savaičių, ir tada jas galima persodinti į didesnį indą.
Šiuos augalus galima dauginti ir nuo pagrindinio stiebo nupjovus atžalas. Geriau, jei atžalos jau yra išleidusios šaknį. Atžalą reikia nupjauti aštriu peiliu ir sodinti į kitą indą.
Ant didesnio augalo likusią žaizdą reikėtų patepti siera.“
