Alytiškė apie augalus yra sukaupusi daugybę teorinės bei praktinės informacijos ir išleidusi apie tai knygą.
Dvylikos arų sklype moteris augina apie 300 rūšių augalų – nuo įvairių vaismedžių ir vaiskrūmių iki vienmečių ir daugiamečių gėlių, prieskonių ir įvairių daržovių. Vien pomidorų alytiškė kasmet augina 20–30 veislių ir būtinai savo pačios išaugintų iš sėklų.
Pomidorus alytiškė augina stikliniame šiltnamyje. Ji įsitikinusi, kad Lietuvos klimato sąlygomis gero derliaus auginant pomidorus be priedangos tikėtis neverta.
Turi ir mėlynų pomidorų
Nuo mažyčių, kekėmis krūmus apkibusių vyšninių iki kilogramą sveriančius milžinus užauginančių aukštaūgių, besiskiriančių savo forma, – tokie pomidorai užauga alytiškės šiltnamyje. Pomidorų vaisių spalvos tiesiog neįtikėtinos – nuo skirtingų raudonos spalvos atspalvių iki oranžinių, baltų, žalių, beveik juodų ar net mėlynų.
Tiesa, pastarieji – rusiškos veislės pomidorai – žalsvai mėlyni ar net violetiniai būna tol, kol sunoksta, – prinokę vaisiai pasidaro beveik rudi.
L.Ažukienė šiltnamiuose pataria auginti aukštaūgius (indeterminantinius) pomidorus – jie dažniausiai gausiau ir ilgiau dera, optimaliai panaudojama šiltnamio erdvė.
Vis dėlto visiškai atsisakyti žemaūgių veislių pomidorų gali ir nepavykti, nes būtent jie paprastai būna patys ankstyviausi. Dažniausiai jie nokina ne itin didelius vaisius, greičiau nustoja derėti ir tuomet lieka šiuos augalus išrauti, kad kitiems liktų daugiau erdvės.
Alytiškė džiaugiasi, kad selekcininkai sukuria vis naujų pomidorų veislių. Kaip vieną jų galima paminėti rusišką ‘Krasnyj majak’ (‘Raudonas švyturys’). Tai ankstyva, aukštaūgė ir derlinga veislė, užauginanti stambius, iki 400 gramų sveriančius vaisius.
Jų ant vieno krūmo L.Ažukienė suskaičiuoja net iki aštuoniolikos.
Ankstyvų daug nereikia
Pati alytiškė mėgsta pomidorų įvairovę, todėl šiltnamyje sodina vos po kelis kiekvienos veislės daigus. Kad pomidorų nepristigtumėte visą sezoną, daržininkė pataria sodinti ir ankstyvų, ir vidutinio vėlyvumo, ir vėlyvų veislių pomidorų.
Tiesa, ankstyvų veislių pomidorų užteks vos kelių daigų, kad pomidorais galėtumėte mėgautis tol, kol pradeda derėti pagrindiniai darbštuoliai – vidutinio vėlyvumo pomidorai. Šie šiltnamio gyventojai pačių įvairiausių formų, spalvų ir skonio vaisiais aprūpins iki pat vėlyvo rudens. Vėlyviausių pomidorų rekomenduojama pasodinti vos keletą, nes dažniausiai sėkmingai iki vėlaus rudens dera ir vidutinio vėlyvumo veislės, o prieš stiprias šalnas bejėgiai visi pomidorai.
Šalia paprikų – reti agurkai
L.Ažukienė paprikas sodina į du polietileninius šiltnamius. Viename auga aitriosios, kitame – saldžiosios paprikos. Taip daržininkė elgiasi nenorėdama sulaukti nemalonios staigmenos. Kartu auginant abiejų rūšių augalus kitąmet iš sėklų užaugintos saldžiosios paprikos gali būti karčios.
Kartu su paprikomis šiltnamyje auga ir įvairūs agurkai. Ne tik mums įprasti žali, bet ir balti, citrininiai ar net gigantai ‘Superazija’, galintys užauginti iki 4 kilogramų svorio vaisius.
Pasak moters, šie agurkai – ne Sibiro augalai, jiems labiau patinka augti šiltnamyje, tuomet ir derlius būna didesnis. Tiesa, šiltnamiuose tinkamos auginti tik savidulkės veislės.
Kartu su pomidorais viename šiltnamyje agurkų neauginkite, jiems patinka visiškai skirtingos sąlygos. Pomidorai mėgsta skersvėjį ir sausesnį orą, o agurkams reikia daugiau drėgmės ir apsaugos nuo skersvėjų.
Sėja jau prasideda
Ne vienus metus pati daržovių daigus užsiauginanti L.Ažukienė sako kasmet sėklas sėjanti maždaug tuo pat metu. „Kad ir kokie būtų metai, anksčiau nei gegužės pradžioje į šiltnamį daigų nesodinu”, – sako pavasarinių šalnų prisibijanti L.Ažukienė. Todėl moteris apsiskaičiavo ir geriausią sėjos laiką.
Saldžiąsias paprikas, baklažanus ji paprastai sėja vasario 10–15 dienomis, aitriąsias paprikas, kurių vegetacijos periodas ilgesnis, stengiasi pasėti sausio pabaigoje. Ankstyvuosius pomidorus alytiškė sėja kovo 8–10 dienomis, maždaug po savaitės, kovo 17–20 dienomis, sėja vidutinio vėlyvumo veislių, o maždaug kovo 30 dieną pasėja likusius vidutinio vėlyvumo ir vėlyvus pomidorus.
Agurkus, jei nesėjate tiesiai į dirvą gegužę, o norite užsiauginti daigų ant palangės, reikėtų sėti kovo pabaigoje. L.Ažukienė į kiekvieną indelį (geriau – gilesnį) beria po vieną agurkų sėklytę, nes jų pikuoti nereikia. Daigai persodinami vienintelį kartą – kai iš vazono perkeliami į nuolatinę augimo vietą. Kovą pasėti agurkai į daržą išvažiuoja jau su užmegztais žiedais ar net mažais agurkais.
Mėnulio kalendoriumi daržininkė griežtai nesivadovauja. Kartais pasižiūri, ar tinkama diena sėti, o jei laiko turi tik vieną konkrečią dieną, sėja nieko nežiūrėdama. Tiesa, ji nesistengia visų sėklų pasėti tą pačią dieną, geriau tą darbą atlieka per kelis kartus. „Apsidraudžiu, jei jau tikrai ta diena sėti būtų netinkama, tai kitą dieną pasėti daigai gal užaugs”, – sako L.Ažukienė.
Atidengia pamačiusi kabliukus
L.Ažukienė daržoves sėja į smulkų durpių substratą, skirtą daigams auginti. Jei durpės labai sausos, alytiškė pirmiausia jas, supylusi į kibirą, sudrėkina ir išmaišo. Tuomet drėgnų durpių prideda į vazonėlius ar įvairius neaukštus plastikinius indelius (nuo grietinės, jogurto ir pan.), nestipriai paspaudžia. Tuomet ant paviršiaus sudeda sėklytes, jas apipurškia vandeniu iš purkštuvo ir užpila sluoksnį durpių, kurį taip pat supurškia vandeniu. Pasak daržiniIr purkšti, ir durpių substratui lieti alytiškė naudoja šiltą vandenį. „Kai žemė šilta – ir augalų kojoms šilčiau”,– tvirtina L.Ažukienė.
Tuomet visus indelius su pasėtomis sėklomis moteris sudeda į polietileninius maišelius ir sandariai uždengusi pastato šiltoje vietoje – pavyzdžiui, po radiatoriais ar virš virtuvės spintelių.
Kol maišelio viduje nematyti drėgmės lašelių, indelių atidengti ir vėdinti nereikia. Jei įtariate, kad drėgmės per mažai, reikia ant durpių papurkšti vandens ir kantriai laukti pasirodant daigelių.
Skirtingi augalai dygsta nevienodai. Pavyzdžiui, ilgiausiai reikia laukti sudygstančių paprikų. Jų daigeliai kartais pasirodo ir po 20–30 dienų. Pomidorai sudygsta per 6–10 dienų, agurkai – 3–7 dienas, moliūgai dygsta 3–10 dienų. Pastaruosius ir melionus patariama sėti balandį.
Vos pamačiusi, kad jau kalasi daigai, moteris pastato indelius labiau į akis krintančioje vietoje ir vis pasižiūri, ar jie dar neišlindo. Kol daigai atrodo kaip kabliukai, juos laiko uždengtus, o vos tik jie pradeda kelti galvą, būtina polietileną nudengti ir indelius pastatyti į šviesią vietą. Labiausiai daigams auginti tiks pietinė palangė.
Nebeaugina gėlių daigų
Kai daigai užaugina 2 pirmuosius tikrus lapelius – laikas juos pikuoti, t.y. išsodinti į kitus indus. Kiekvieną paprikos, kuri ne itin mėgsta persodinimą, daigą L.Ažukienė išpikuoja į atskirą indelį, kuriame jos auginamos iki kelionės į šiltnamį.
O štai pomidorams persodinimas patinka, todėl juos galima iš pradžių rečiau susodinti į vieną bendrą indą, o paūgėjusius išskirstyti į atskirus vazonus. Jei jų daigai išsistiebę, galima persodinant augalus įsodinti giliau – iki skilčlapių (apatinių netikrų lapelių).
Kadangi ant palangių visi indeliai nebetelpa, L.Ažukienė namuose prieskonių, įvairių gėlių, kopūstų daigų neaugina. Šiems lauko augalams nelabai patinka sausas kambario oras, jie prasčiau auga, todėl tokių augalų daigų alytiškė užsiaugina šiltnamyje.
Jų sėklas kovo mėnesį į sudrėkintą ir dar uždengus plėvele palaikytą žemę šiltnamyje pasėjusi alytiškė džiaugiasi gražiais ir stipriais daigais.
Patarimai, kaip palengvinti sėją
Smulkias augalų sėklas pasėti nėra lengva – kartais jų priberiame per daug, todėl vėliau būtina retinti, kartais pasėjame pernelyg retai.
Smulkias sėklas, kurias reikia plačiai išberti, galima sumaišyti su smėliu ir taip tolygiau išbarstyti.
Sėjant morkas ir panašias daržoves galima pasidaryti mini sėjamąją. Jai tinka nedidelis plastikinis sandarus indelis (pavyzdžiui, toks, koks būna šokoladiniame kiaušinyje-siurprize). Viename indelio šone įkaitinta adata ar virbalu reikėtų pradurti kelias skylutes. Pripylus į vidų sėklyčių, jos tolygiai barstomos į griovelius dirvoje, o vėliau užkasamos.
Puiki išeitis nenorintiems gaišti laiko retinant vešliai sužėlusius daigus – ant popieriaus juostelių suklijuotos sėklos. Parduotuvėse jų galima rasti įvairiausių – nuo ridikėlių ir salotų iki prieskoninių augalų. Jei norite sutaupyti pinigų ir turite laisvo laiko, galite ką nors panašaus pasidaryti ir patys. Ant 2–3 cm pločio tualetinio popieriaus juostelių išvirtu skystu krakmolo skiediniu priklijuokite sėklas. Jas patogu paimti dantų krapštuku arba kitu smailiu įrankiu, suvilgytu tuo pačiu krakmolu.
Morkų, petražolių sėklų į vieną vietą galima prilipdyti po 2–3, ridikėlių, salotų – užteks po vieną. Išdžiovintas ant radiatoriaus juosteles su sėklomis patogiausia susukti į ritinėlius ir laukti sėjos. Tada į sudrėkintą griovelį dirvoje klojama juostelė, užberiama žemėmis, palaistoma.nkės, ant sėklų reikia užpilti trijų sėklų storio durpių sluoksnį. Iš po storesnio sluoksnio daigai sunkiau prasikals.
Patinka straipsnis? Apsilankykite mūsų „Facebook“ paskyroje ir pasidalinkite su draugais.
