Emigracijos grimasos: Lietuvoje namus tenka renovuoti lenkams

Lietuvoje daugiabučius namus jau pradeda renovuoti lenkai, nes lietuvių statybininkų nebeužtenka.

Daugiau nuotraukų (1)

Saulius Jarmalis

Mar 19, 2014, 4:11 PM, atnaujinta Feb 15, 2018, 7:07 AM

Zarasuose devynis namus renovuoti besirengianti bendrovė „Rusakalnis“ jau sukirto rankomis su lenkų bendrove ir pasamdė ją renovuoti du namus.

Numatyta, kad dvi lenkų bendrovės darbininkų brigados – apie 20 atvykėlių - apsigyvens bendrabutyje ir darbuotis pradės jau balandį.

Renovacija įsibėgėja

„Lenkijos ambasada kvietė į verslo renginius. Viename susipažinau su lenkų įmonės atstovus ir nusprendėm pabandyti bendradarbiauti. Ta įmonė turi savo padalinį Lietuvoje ir yra renovavusi daugybę namų Varšuvoje ir kituose Lenkijos miestuose, tai patirties ir kvalifikacijos jiems netrūksta.

Kol kas jie nepasisprendė, kur pirks medžiagas. Nors ir šiaip didelė dalis statybinių medžiagų į Lietuvą atkeliauja iš Lenkijos“, - aiškino bendrovės „Rusakalnis“ direktorius Tadeušas Uždelis.

Zarasai yra vienas iš sparčiausiai atsinaujinčių miestų šiemet, kartu su Druskininkais ir Ignalina. Juos planuojama renovuoti po daugiau nei pusšimtį namų. Net didmiesčiai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda atsilieka – juose šiemet gali būti atnaujinta po keturias dešimtis daugiabučių namų.

Šiuo metu jau pasirašytos sutartys dėl 292 renovavimo, o dar maždaug tiek pat namų yra pradėję rangos darbų pirkimus. Bankai jau pažadėjo finansuoti beveik 800 projektų, o iš viso renovacijai jau pritarė daugiau nei 1000 daugiabučių gyventojai.

Atlyginimai kelia nerimą

„Mūsų dažnai klausia - tai kur tie pastoliai? Pasiaiškinau. Kol kas pastolių statyti neleidžia oro sąlygos, nes jie vidutiniškai kainuoja 500 litų per dieną. Kai tik orai bus palankūs, renovacija prasidės“, - sakė agentūros BETA vadovas Valius Serbenta.

Vienu didžiausių renovacijos trukdžių netikėtai tapo darbo jėgos trūkumas. Statybų bendrovės teigia neturinčios pajėgumų ir grasina gerokai – net 30 – 40 proc. kilstelėti renovacijos darbų kainas.

Todėl naudojama skaičiuojamoji kaina.

„Statybos darbų kaina nėra pinigai už daiktą, kurį gali pačiupinėti, įvertinti kokybę. Tai yra teoriškai apskaičiuota kaina su ekonomiškai paskaičiuotais pagrįstais normatyvais – kiek laiko reikia darbams, kiek medžiagų. Ir šie rodikliai yra kiek didesni nei iš tikrųjų rinkoje yra“, - teigė bendrovės „Sistela“ vadovas Albinas Vaitkevičius.

Anot jo, dažniausiai problemų su renovacijos investiciniais projektais kyla, kai numatyti kiekiai ir medžiagų kokybė neatitinka realių kiekių ir reikalaujamos kokybės.

„Žinoma, kainai ir, drįsiu pasakyti labai mažam rangovų aktyvumui įtaką daro darbo jėgos deficitas. Tai suformuoja poreikį prašyti aukštesnės kainos ir atsirinkti, kur statyti ir ką statyti.

Renovacijos darbai atliekami viešai – galbūt ne visi to nori, ne visiems tai patogu. Kadangi yra pasirinkimas, kai gali dirbti ne taip skaidriai ir kokybiškai ir nėra tokių griežtų garantinių įsipareigojimų, rangovams reikia papildomų svertų dalyvauti rangovams“, - mano A.Vaitkevičius.

Anto jo, jau dabar didžiausią įtaką brangstančioms statyboms daro atlyginimai: „Jeigu šalies ūkyje atlyginhimai per metus augo 4,5 proc. Tai statybose – tris kartus daugiau. O 10 proc. padidėjęs darbuotojų atlyginimas darbų kainą pakelia 3 proc. Be to, šiuo metu statybininkų pelnas yra labai mažas. Jie turi pagrindo jį didinti“.

Statybininkams nenuolaidžiaus

Aplinkos ministerijos atstovai teigia, kad negalima renovacijos kainų kelti 30 – 40 proc. nes tokia renovacija neatsipirktų ir būtų nenaudinga gyventojams.

„Mūsų iššūkis – statybininkai. Logiška didelė paklausa, nėra pasiūlos. Mes jiems siuntėme signalus dar prieš pusę metų, raginome ruoštis. Bet gal jie netikėjo, galvojo, kad tai tik kalbos. O dabar turime problemą“, - sakė Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

„Lenkai renovuos, jeigu reikės. 61 kompanijos, dalyvaujančios renovacijoje, tikrai neužtenka

Kalbėjomės su įmonių vadovais – jūs plėskitės, darykite. Buvau susitikęs su Lenkijos, Vokietijos, Danijos ambasadoriais. Jie irgi stebi procesą. Aišku yra kitų kliūčių - jie neturi žmonių, bazių čia, atestatų.

Bet kai tos užsienio įmonės ateis, įsikurs bazes, susitvarkys dokumentus ir pervilios žmones – tuos pačius lietuvius darbininkus, tada jos čia liks ilgam čia bus ilgam. Jeigu mūsų žmonės nenori, tai bus kas nori. Pažiūrėkite kas vyksta su kelių tiesimu. Lenkai, turkai, kinai konkuruoja“, - sakė Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, skeptiškai įvertinęs pasiūlymus renovacijos dalyvaujančioms statybų bendrovėms suteikti mokesčių lengvatų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.