Ne itin pasitikintys savo jėgomis samdosi profesionalius genėtojus (šiems dabar jau pats darbymetis), tačiau žinant tam tikras taisykles ir turint reikalingus genėjimui įrankius – sekatorių, pjūklą ir kt. galima ir patiems pabandyti tai padaryti.
Verta pabandyti, tuo labiau kad tinkamai nugenėti vaismedžiai atsidėkoja geru derliumi – didesniais ir gražesniais vaisiais. Be to, mažiau pramečiuoja, t.y. kasmet dera daugmaž tolygiai.
Genėti vaismedžius reikia bent du kartus, o formuojant žemaūgį sodą – net ir tris kartus per metus. Obelys ir kriaušės nebijo genėjimo ir rudenį, tačiau kaulavaisiai genimi tik pavasarį. Kovas – puikus metas šiam darbui.
Suaugusias, tačiau prastokai augančias ar mažai šakų turinčias jaunas obelis pirmą kartą vertėtų genėti dar joms neišsprogus – antrojoje žiemos pusėje, kovą ar balandžio pradžioje.
Svarbu, kad lauke nebūtų šalčiau nei 10 laipsnių šalčio. Toks ankstyvas genėjimas paskatina augalus leisti daugiau ūglių.
Jau išsprogus pumpurams ar net žydint genimi tie vaismedžiai, kurių naujų šakų augimą norima pristabdyti. Tačiau tai turi būti atlikta ne vėliau kaip savaitę po žydėjimo.
Nereikėtų išsigąsti, jei po pavasarinio genėjimo sparčiai pradeda augti vilkaūgliai (tiesiai statmenai aukštyn augančios šakos). Jas palankiausia genėti rugpjūtį. Jei dėl kokios nors priežasties to nepadarėte, išgenėti vilkaūglius reikia anksti pavasarį.
Vyšnias, slyvas ir kitus kaulavaisius vedančius vaismedžius geriau genėti nuėmus derlių, dar vasarą arba šiuo metu – pavasario pradžioje
Kadangi genėjimas – papildomas stresas bet kuriam medžiui, rudenį verčiau genėti tik ne tokias vertingas, šalčiui atsparesnių veislių obelis. Kitaip rizikuojate, kad medžiai gali neperžiemoti.
Vainikas turi būti retas
Nebijokite, kad galite medį išgenėti per daug. Norint sulaukti gražaus derliaus, vainikas turi būti gerai apšviečiamas saulės. Verta įsidėmėti, kad šakų tankumyne gražūs vaisiai neužaugs, jiems trūks saulės šviesos. Juk tikriausiai pastebėjote, kad netgi ant šiaurinių obels šakų užauga mažesni, ne tokie išvaizdūs vaisiai, nei to paties vaismedžio pusėje ar viršūnėje, kur juos geriausiai apšviečia saulė.
Formuojant bet kurių vaismedžių vainiką, be gailesčio išpjaunamos ir į vainiko vidų augančios ar itin tankiai išaugusios šakos. Pernelyg ilgas, kliūvančias šakeles reikėtų trumpinti virš reikiama kryptimi atsišakojusių šakų.
Genėjimu galima stabdyti ir nepageidaujamą vaismedžių augimą, reguliuoti jų aukštį. Todėl verčiau reikėtų negailėti ir nupjauti sparčiai aukštyn šovusios trešnės viršūnę, nei vėliau žiūrėti, kaip aukštai aukštai pačias gražiausias uogas lesa paukščiai. Panašiai negailint genimos ir kriaušės.
Pernelyg aukštus, seniai genėtus vaismedžius įmanoma pažeminti net per pusę aukščio. Viršūnę galima nupjauti iki tos vietos, kur šakos auga horizontaliai.
Tuo tarpu vyšnios genimos atvirkščiai – stengiamasi palikti į viršų augančias jaunas šakeles, o štai senos nulinkusios nupjaunamos ar bent patrumpinamos. Taip verta genėti todėl, kad senos vyšnių šakos svyra žemyn, apdžiūva ir menkai dera.
Neišsigąskite, kad pavasarį išgenėtas medis vasarą priaugins daug naujų šakelių. Iš tiesų, genėjimas skatina medžius išauginti daug naujų ūglių.
Statmenai į viršų užaugusius vilkaūglius būtina pašalinti, o horizontalius arba pasvirusius ūglius reikia palikti ir netrumpinti – iš jų susiformavusios vaisinės šakelės jau po metų ar dvejų ims derėti. Tokiu būdu, žingsnis po žingsnio galima atnaujinti visą vaismedžio vainiką – vietoj senųjų šakų užaugs stiprios jaunos.
Kovą sėkmingai galima genėti ir visus vaiskrūmius – išpjauti senas, apdžiūvusias šakas. Beje, kol neišsprogę pumpurai, agrastų ir serbentų krūmus galima apipilti verdančio vandens kibiru – augalui jis nepakenks, o štai peržiemoję kenkėjai ir ligų sukėlėjai žus. Manoma, kad net valktis po tokio dušo agrastus mažiau puola.
Tinkamiausias laikas genėti daugumą dekoratyvinių medžių ir krūmų – ankstyvas pavasaris. Vertėtų pasirinkti šiltesnę dieną, nes sušalusi mediena pažeidžiamesnė.
Sodo tepalas – didesnėms žaizdoms
Pašalinus nedideles šakas, kurių skersmuo nesiekia 2 cm, pjovimo vietų galima neapdoroti. Jeigu reikia pašalinti storesnes šakas, tuomet nuo pjūvio vietos reikia nuvalyti pjuvenas, aštriu peiliu pašalinti medienos atplaišas ir užtepti ją sodo tepalu arba dažais.
Jei kamieninis augalas yra skiepytas, iš poskiepio žemiau skiepo vietos gali išdygti laukinė atžala. Ją, kaip ir šaknų atžalas, reikia nupjauti nuo pagrindo.
Svyrančią vainiko formą turinčios medžių ir krūmų šakos trumpinamos kiekvienais metais.
Augalai spalvotais lapais ir dekoratyviomis šakelėmis džiugins tankia lapija, jei juos be gailesčio išgenėsite.
Nugenėtus augalus reikia gausiau lieti ir tręšti.
Patinka straipsnis? Apsilankykite mūsų „Facebook“ paskyroje ir pasidalinkite su draugais.
