Susikūrė tinginio daržą
Marijampolietė Diana Jazukevičienė su savo šeima į kaimą Šakių rajone persikėlė prieš kelerius metus. Pasak pedagogės, jiems atsibodo miestas, norėjosi patiems gyventi ir vaikus auginti sveikesnėje aplinkoje.
Svajonė užsiauginti sveikų daržovių ir vaisių savo stalui, tačiau smarkiai nevargstant ir dirbant tik savo malonumui, D.Jazukevičienę privertė eksperimentuoti. Dabar moteris džiaugiasi puikiu ir sveiku derliumi. O smalsuolių paklausta, kuo tręšia vešėte vešinčias daržoves, atsako, kad jai, kaip suvalkietei, gaila leisti pinigus trąšoms.
"Chemijos prigrūsto maisto aš galiu nusipirkti ir parduotuvėje, kam savo laiką gaišti auginant tokį pat. Tuomet geriau knygą paskaityti", - jau rimtai paaiškina pašnekovė.
D.Jazukevičienė darže ne tik nenaudoja chemijos, bet ir netriūsia jame ištisas dienas ravėdama pikžoles ir laistydama. Padrąsinta netradicinę žemdirbystę propaguojančio ruso Nikolajaus Kurdiumovo knygų, moteris sėkmingai susikūrė, kaip ji pati vadina, "tinginio daržą", kuriame labai svarbų vaidmenį užima dirvos mulčiavimas.
Tujos suvešėjo
Susidūrusi su aplinkinių žmonių skeptišku nusiteikimu, D.Jazukevičienė pradėjo eksperimentuoti. Kad eina teisingu keliu, moteriai paaiškėjo jau pirmaisiais metais.
Nedrįsdama bandymų pradėti su daržovėmis, ji pirmiausia ėmė mulčiuoti į gyvatvorę susodintas jaunas tujas. Mulčiui savamokslė eksperimentatorė naudojo vejapjove nupjautą pievos žolę.
Žalią žolę ji plonu sluoksniu pabarstydavo apie tujų krūmelius. Žolei sudžiūvus, barstydavo naują sluoksnį - ir taip mulčio sluoksnį storino per visą vasarą. Jau netrukus D.Jazukevičienė pastebėjo, kad tujas reikia rečiau laistyti - mulčias gerai saugojo nuo drėgmės išgaravimo. O kitą pavasarį pajudinusi mulčią prie tujų, moteris apstulbo pamačiusi purią žemę, o joje knibždant daugybę įvairiausių gyvių.
Mulčiuojama gyvatvorė puikiai auga iki šiol. Kartu tokius pat tujų sodinukus pirkę giminaičiai neatsistebi, kad niekuo netręšiami D.Jazukevičienės augalai žymiai vešlesni, nei jų augintiniai, dosniai tręšiami cheminėmis trąšomis.
Pjuvenos nepatiko
Padrąsinta tujų pavyzdžio, pedagogė ėmė mulčiuoti ir daržą. Iš pradžių pabandžiusi berti ant dirvos pjuvenas, kitąmet jų atsisakė. Jomis mulčiuoti česnakai, kopūstai augo neblogai, o štai morkų nemažai beaugant sukirmijo. Dabar pjuvenomis, ypač spygliuočių medienos, D.Jazukevičienė mulčiuoja tik rūgščią žemę mėgstančias šilauoges.
Daržoves - svogūnus, kopūstus, morkas, bulves, žirnius, agurkus bei kt. ji jau keletą metų mulčiuoja ką tik nupjauta pievos žole. Pasak daržininkės, mulčiuoti reikia pradėti, kai sudygsta pasėtos sėklos (pvz. morkų) arba prigyja daigai (pvz. kopūstų). Tuomet pedagogė augalus praretina (jei būtina), palaisto ir pradeda barstyti sluoksnį po sluoksnio mulčio.
Lysvėje auginamus agurkus D.Jazukevičienė mulčiuoja, kol jie dar būna neišsikeroję. Pradėjusi mulčiuoti jų, kaip ir kitų augalų, moteris nebelaisto - drėgmės užtenka net ir karščiausią vasarą.
Pasak D.Jazukevičienės, pernai apylinkėse žmonės skundėsi, kad prastai užaugo kopūstai - jų galvos suskilinėjo, itin puolė vikšrai. Tuo tarpu jos nuolat mulčiuojami kopūstai galvas užaugino gerokai anksčiau ir sveikas, nesugraužtas ir nesuskilinėjusias.
Apgavo kolorado vabalus
Mulčiavimas pasiteisino ir auginant braškes. Skeptikų gąsdinama, kad žole mulčiuotos uogos pus, suvalkietė ja mulčiavo pusę lysvės. Bandymo rezultatai nustebino. Lietingą vasarą braškės išties smarkiai puvo ... nemulčiuotoje lysvės dalyje. O naujoviškai auginamos supuvo vos kelios.
Mulčias patiko ir D.Jazukevičienės bulvėms. Moteris pastebėjo, kad tą dalį bulvių, kurios buvo mulčiuotos, pradžioje nepuolė kolorado vabalai. Iš anksčiau "okupuotų" nemulčiuotų bulvių jie visur išplito tik po kelių savaičių. Šiemet mulčiuoti visas bulves pasiryžusi pašnekovė tikisi iš viso išvengti koloradų antplūdžio.
D.Jazukevičienė nesibaimina daržo mulčiuoti net sėklas jau subrandinusia žole. Piktžolės mulčiuoto daržo neužkariauja, pro mulčio sluoksnį prasikala vos viena kita. Nesunkiai su šaknimis iš purios žemės jas išrovusi, moteris toli neneša - palieka gulėti ant mulčio.
Pasak augalų mylėtojos, kol kas ji nemulčiuoja tik šiltnamio. Dėl paprasčiausios priežasties - neužtenka mulčiui naudojamos žolės, nors vyras nuolatos pjauna nemažą veją. Tačiau D.Jazukevičienė žino žmonių, kurie džiaugiasi šiaudais ar žole mulčiuojamu šiltnamiu. Esą, pomidorai ar paprika tuomet puikiai auga, juos reikia gerokai rečiau laistyti, atkrinta ravėjimas ir purenimas.
Nejudinti ir uždengti
Įprastos daržo priežiūros, kai lysvės nuolat ravimos, laistomos ir purenamos siūlo atsisakyti vadinamoji gamtinė žemdirbystė (GŽ). Jos pradininkas Lietuvoje ir aktyvus propaguotojas kaunietis Saulius Jasionis džiaugiasi, kad GŽ principus taiko vis daugiau lietuvių.
Kaip nesusidomėsi, jei taikydami GŽ principus draugai ar kaimynai be didelių pastangų sulaukia gausaus, skanaus ir sveiko derliaus. Todėl ir plečiasi bendraminčių būrys geometrine progresija.
S.Jasionio teigimu, pagrindinis GŽ principas -- be reikalo nejudinti dirvos ir nepalikti jos paviršiaus neuždengto. Iš pirmo žvilgsnio revoliucingai idėjai vyriškis turi paprastą paaiškinimą. Gamtoje plikos žemės nebūna, o augalai sėkmingai auga niekada plūgo nemačiusiuose plotuose.
Kastuvo nebereikia
S.Jasionis, jau daug metų taikantis GŽ idėjas praktikoje, nebearia savo žemės ir net neperkasa jos kastuvu.
Netaiko jis ir sėjomainos - kasmet augalus sėja ar sodina į tą pačią vietą. Tradicinės žemdirbystės atstovai įspėja, kad augalai tokiu atveju gaus vis mažiau jiems reikalingų medžiagų ir skurs. Tačiau vilnietis įsitikino, kad nuolat mulčiuojami augalai dirvos nenualina, o derlius kasmet tik didėja.
Pasak S.Jasionio, augalus galima sėkmingai auginti nejudinant žemės. Juk dirvožemyje puikiai darbuojasi įvairūs mikroorganizmai, sliekai bei kiti pagalbininkai. Jų padarytų kanalų išvagota dirva tampa puri, pralaidi deguoniui ir anglies dvideginiui. Pastarasis, pasak S.Jasionio, ir yra pagrindinis augalų "maistas".
Kad anglies dvideginio augalai gautų kuo daugiau, o dirvožemis ne skurstų, bet nuolatos gerėtų, labai svarbu laikytis antrojo GŽ principo - nepalikti neuždengtos žemės. Todėl ją būtina mulčiuoti. Tam tinka įvairiausios organinės kilmės medžiagos - šienas, šiaudai, nupjauta vejos žolė, lapai, pjuvenos ar medžio žievė.
Kas vyksta užmulčiavus dirvą? Lėčiau ar greičiau irstantis mulčas - puikus maistas sliekams ir naudingiems mikroorganizmams, todėl jų vis daugėja. Mažieji pagalbininkai išpurena dirvą, todėl išsiskiriantis anglies dvideginis lengvai pasiekia augalus. Nepatirdami streso dėl nepalankių gyvenimo sąlygų, augalai auga stiprūs ir sveiki, juos mažiau puola kenkėjai ir ligos.
Be šių pagrindinių mulčo uždavinių, jis dar turi ir teigiamą šalutinį poveikį - sulaiko dirvoje drėgmę, neleidžia įsikeroti piktžolėms. Ravėti, tiksliau, tiesiog išrauti iš purios žemės teks tik vieną kitą žolę, prasimušusią pro mulčio sluoksnį.
Svarbu nesupūdyti
Labai svarbu pasirinkti tinkamiausią mulčio sluoksnį. Pasak S.Jasionio, tai priklauso ir nuo mulčio rūšies, ir nuo meteorologinių sąlygų. Mulčiuojant žalia, ką tik nupjauta žole, apie augalus dedamas plonas jos sluoksnis. Žolei sudžiūvus, galima jos vėl užberti. Prieš mulčiuojant žalia, nesudžiovinta žole, dirvos palaistyti nereikia.
Tuo tarpu mulčiuojant sausa organika -- šienu ar šiaudais, galima iš karto berti storesnį sluoksnį (10-15 centimetrų storio). Laistyti prieš tokį mulčiavimą paprastai nereikia, nebent jei būtų labai sausa.
Pasak S.Jasionio, mulčio sluoksnis turi būti ne per storas, kad praleistų orą (kitaip mulčias pradės rūgti?), bet ir ne per plonas, kad jo apatinė dalis niekada neišdžiūtų.
Pjuvenos - profesionalams
Net ir virtuvės atliekas, kurias rūpestingesnė šeimininkė meta į komposto dėžę, S.Jasionio teigimu, galima panaudoti mulčiui.
Pagal GŽ principus, kompostavimas iš viso nėra reikalingas, nes tuomet organikos išskiriamas anglies dvideginis paleidžiamas vėjais, užuot sumaitinus jį augalams. Todėl atliekomis, kurias paprastai metame į komposto dėžę, S.Jasionis siūlo mulčiuoti stambesnius daugiamečius augalus, pavyzdžiui, įvairius uogakrūmius. Kad nenukentėtų estetinis vaizdas, šį mulčą galima pridengti sluoksniu šieno ar žolės.
Tuo tarpu pjuvenos, pasak S.Jasionio - mulčias profesionalams. Jis yra (t.y. irsta) lėčiau, o jį "valgo" ne mikrobai, bet įvairūs grybai. Pjuvenomis galima mulčiuoti tuos augalus, kuriuos galima palikti ramybėje ir nejudinti ilgą laiką. Pavyzdžiui, medžius, krūmus.
Spalva - svarbu
Pasak S.Jasionio, nuo mulčio spalvos priklauso ir jo savybės. Nuo aplinkos poveikio tamsėjantis mulčias - žolė ar šienas, labiau tiks tiems augalams, kurie mėgsta šiltesnę dirvą. Tuo tarpu šviesią spalvą išlaikantys (ir tuo pačiu dalį saulės spindulių atspindintys) šiaudai tiks mulčiuoti vėsesnę žemę mėgstančioms daržovėms - kopūstams, pomidorams, bulvėms.
Nors pats dėl geresnio skonio labiau vertina ne šiltnamyje, bet lauke augintas daržoves, S.Jasionis nesiūlo visiškai jo atsisakyti. Jo nuomone, šiltnamiai reikalingi norintiems didesnio ir ankstyvesnio pomidorų ar kitų šilumamėgių daržovių derliaus.
Nepasiriksit, šiltnamio augalus pradžioje apmulčiavę pjauta žole, o vėliau - šiaudų sluoksniu.
Daržą laistymui - uogienė
Jei žemė nualinta ir joje mažai mikroorganizmų, mulčias greičiau pradės veikti panaudojus vadinamuosius "starterius". Paprastai pagaminami laistomiej preparatai - tai tikras bakterijų ir fermentų užtaisas, padedantis užveisti mulče būtiniausių mikroorganizmų.
Pasak S.Jasionio, mulčią galima palaistyti tirpalu, gautu kibire vandens išmaišius vieną šviežią karvės blyną. Tik reikia saugoti, kad tirpalo nepakliūtų ant augalų - azotas juos gali nudeginti. Taip pat puikiai tiks uogienė, kopūstų rasalas ar rūgpienis (1 stiklinė kibirui vandens).
GŽ entuziastas atkreipia dėmesį, kad daugiausia bakterijų ir fermentų būna rūgimo procesui įpusėjus. Todėl jei uogienė sena ir visiškai surūgusi, reikėtų įdėti kiek cukraus, ir palaukti, kol rūgimo procesas atsinaujins.
Augalai ne tik žmonėms
Kad augalai nesirgtų ir nebūtų puolami kenkėjų, S.Jasionis siūlo auginti kuo daugiau skirtingų augalų. Garbingą vietą tarp jų turi užimti ir įvairios vaistažolės, prieskoniniai bei medingi augalai.
Jie pritrauks į jūsų sklypą vabzdžius, kurie minta įvairiais kenkėjais ir taip natūraliai sumažins jų populiaciją. Tuo tarpu naudodami chemines priemones augalų kenkėjams ar ligoms naikinti, visiškai suardome ekosistemą, kuriai atsikurti reiks daug laiko.
Panašiai savo darže elgiasi ir D.Jazukevičienė. Tarp įprastų daržovių ten nuolat žydi įvairios vaistažolės (pvz. medetkos), prieskoniniai augalai. Ypač moteris vertina serenčius. Šias nuo senovės lietuvių auginamas nereiklias vienmetes gėles D.Jazukevičienė vadina "augalu antibiotiku". Suvalkietė įsitikinusi, kad serenčiai puikiai dezinfekuoja dirvą.
Puikų purškalą nuo įvairių kenkėjų D.Jazukevičienė pasidaro iš dilgėlių. Į kibirą pridėjus šio augalo stiebų su lapais, daržininkė juos užpila vandeniu ir paraugina. Vėliau šiuo neskiestu tirpalu ji purškia augalus nuo kenkėjų. ˙
Dar daugiau patarimų daržų turėtojams - mūsų "Facebook" paskyroje
