Birželis - braškių mėnuo. Valgome ir jau ruošiamės kitam sezonui

Braškių lysvei reikėtų parinkti atvirą, saulėtą vietą. Labiausiai tinka priesmėlis ar priemolis. Labai svarbu, kas šioje vietoje augo prieš sodinant braškes.

Pavyzdžiui, nerekomenduojama braškių sodinti ten, kur ankstesniais metais augo pupelės, agurkai, bulvės, pomidorai, avietės, daugelis gėlių (narcizai, raktažolės, lelijos, vilkdalgiai). Šie augalai gali sirgti ligomis, kuriomis užsikrečia ir braškės.

Jei nenorite, kad jūsų braškes užpultų grambuolių ar spragšių lervos, verčiau atsisakykite minties jas įveisti senų pievų, ganyklų vietoje. Tokioje žemėje įsikūrusioms lervoms vieni niekai sunaikinti jūsų braškyną - jos nugraužia uogakrūmių šaknis, kartais įsikuria tiesiog jų keruose.

Braškes tinka sodinti ten, kur prieš tai buvo auginami ridikėliai, salotos, burokėliai, morkos, ankstyvieji kopūstai. Galima kaip priešsėlį auginti sideratinius augalus - rapsus, garstyčias, krapus ir paaugusius užkasti.

Ruošiant dirvą labai svarbu, kad ji nebūtų piktžolėta, kitaip jos nustelbs braškes, šios pradės sirgti įvairiomis ligomis. Jei matote, kad visų žolių šaknų išrinkti nepavyks, teks joms naikinti panaudoti herbicidus.

Netiks ir vieta, kurioje jau augo braškės. Vėl į tą pačią vietą jas galima sodinti maždaug po 4 metų.

Braškes sodinti tinka nuo liepos vidurio iki rugsėjo vidurio. Kuo anksčiau vasarą pasodinamos braškės, tuo didesnio derliaus sulauksit kitais metais. O štai po rugsėjo vidurio sodinti ir nespėję gerai įsišaknyti augalai žiemą gali iššalti.

Sodinimui tinkamiausios vėsesnės, lietingos dienos, o jei vyrauja karšti orai - vakarai. Sodinant svarbu neužkasti žemėmis kerelių šerdelės, o vėliau būtina juos laistyti, kol prigis.

Pavasarį braškės sodinamos dirvai sušilus, nuo balandžio pabaigos iki gegužės pradžios. Tuomet pasodintas braškes reikėtų patręšti azoto trąšomis, kad jos sutvirtėtų ir sparčiau augintų lapus.

Tinkamiausi daigai - pirmamečių braškių išauginti. Juos reikėtų rinktis su jau gerai susiformavusiomis šaknimis, turinčius mažiausiai 3 lapelius.

Pasak Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto atstovo ir kelių leidinių apie braškes sudarytojo bei bendraautoriaus, dr. Noberto Uselio, geriausia turėti norimos veislės motininių augalų. Kad jie neeikvotų jėgų augindami uogas, šių braškių žiedai nulaužomi.

Tokius uogų nenokinančius krūmelius galima drąsiai purkšti chemikalais nuo erkučių bei ligų, todėl jie užaugina kokybiškus ir sveikus daigus.

O štai jei nenorite apsirūpinti daigais, braškių leidžiamus ūsus nuolat reikėtų šalinti.

Braškių augintojai nesutaria, ar reikia po derliaus nuėmimo nupjauti jų lapus, ar palikti. N.Uselis pataria jaunų, sveikų braškių lapų nešalinti.

Bet jei lapija ligota, braškės piktžolėtos, augalininkystės specialistas pataria jų lapus nupjauti. Tuomet bus patogiau ir piktžoles išravėti, ir chemikalais nuo erkučių nupurkšti.

Tačiau šalinti lapus reikia iškart po derliaus nuėmimo, iki rugpjūčio pradžios. Vėliau nupjovus lapus, kitais metais braškės prasčiau derės.

N.Uselis paneigė gana populiarų mitą, kad braškėms netinkama žemuogių kaiminystė. Esą, tuomet braškių uogos susmulkėja. "Nuo pasižiūrėjimo į žemuoges braškės nesumažės", - sako braškių žinovas.

Didžiausią derlių braškės duoda pirmais ir antrais auginimo metais. Jos dera 3-4 metus, tačiau paskutiniais metais derlius nedžiugins, verčiau be gailesčio jas naikinti ir formuoti naują lysvę.

Braškių daigų sodinimui dabar galima įsigyti pačių įvairiausių - nuo ankstyvų iki vėlyvų. Norintys vasarą džiaugtis keliais braškių derliais, renkasi remontantinių veislių daigus.

N.Uselio teigimu, iš ankstyvųjų veislių verta auginti "Honeoye", vidutinio ankstyvumo - "Elkat" (gerai žiemoja ir dera), prancūzų veislės "Darselekt" (tačiau pastaroti jautri pašalimui). Vidutinio vėlyvumo - "Marmolada", "Sonata". Labai vėlyvos veislės - "Pegasus", "Pandora". Tačiau šalia pastarosios reikia auginti kitos vėlyvos veislės braškių, kad jas apdulkintų.

Remontantinės braškės "Aromas" išžiemoja neblogai, o štai "Evie 2" ir "Florina" veislių atstoves N.Uselis pataria auginti kaip vienmetes.

Norintiems mažiau ravėti braškyną puiki išeitis - speciali plėvelė. Ja uždengiama jau paruošta braškių auginimui lysvė (plėvelės šonus galima užkasti žemėmis ar prispausti akmenimis). Tuomet plėvelėje išpjaunamos skyles ir pro jas į duobutes žemėje sodinami daigai.

Tokia plėvelė pralaidi orui ir drėgmei, o štai dirvoje užsilikusios piktžolės pro ją neprasikala, todėl gerokai sumažėja darbo. Be to, juodos spalvos plėvele padengtose lysvėse augančios braškės anksčiau pradeda derėti, nei auginamos įprastai.

Dr. N.Uselis perspėja, kad juodos spalvos plėvėlę itin karštomis vasaromis vertėtų pridengti kad ir šiaudais. Jei karšta ir rūpestingas sodininkas braškes gelbėja laistydamas, žemė po plėvele labai įkaista, temperatūra gali pakilti iki 50 laipsnių, todėl gali apdegti augalų šaknys.

Tokių nemalonumų išvengti padės dvispalvė plėvelė, kurios viena pusė juoda, o kita - balta. Lysvės dengiamos tamsiąja puse į apačią, todėl neauga piktžolės, o balta išorinė jos pusė apsaugo dirvą nuo pernelyg didelio įkaitimo.

Daugiau patarimų sodo ir daržo mėgėjams - mūsų "Facebook" paskyroje!   ˙