„Žmogui įtikti labai sunku. Atrodo, kad jis nori viską savo sklype išnaikinti. Tačiau visada reikia gerai pasverti, ar tai verta daryti“, - sako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja, biomedicinos mokslų daktarė Elena Survilienė.
Skruzdėlės daržuose ar gėlynuose iš tiesų pridaro žalos. Paprastai jos susineša skruzdėlynus ten, kur žemė retai judinama – pavyzdžiui, braškyne, šiltnamio kampelyje, po rabarbarų krūmu ar tarp daugiamečių augalų gėlyne. Skruzdėlėms apsigyvenus prie pat augalų šaknų, šie pradeda skursti, nes skruzdėlyno gyventojos pernelyg išpurena dirvą, be to, kai kurie augalai nemėgsta jų išskiriamų išskyrų, vadinamosios skruzdžių rūgšties.
Į augalų mylėtojų nemalonę skruzdėlės papuola ir dėl piemenavimo. Kai kurioms skruzdėlėms labai patinka amarų išskyros, todėl jos amarų pulką gano tarsi savo karvių bandą - lėtai judančius amarus perneša ant jaunų, sultingų augalų lapelių, kuriais šie maitinasi. Negana to, gina amarus nuo plėšrūnų, tokių kaip boružės.
Tarp kitko, ne visos vienos šeimos skruzdėlės gano amarus, o tik nedidelė jų dalis, apie 15 proc. Didesnioji skruzdėlyno gyventojų dalis nepritaria tokiai gentainių veiklai ir nemėgsta „girtaujančių“ gentainių.
Amarai, kurių šiais metais ypač gausu, čiulpdami augalų sultis perneša virusus ir užkrečia jais vis kitus augalus. Tad ir skruzdėlės, beganydamos amarus, prisideda prie augalų skurdinimo ir apkrėtimo virusais.
Smaližės skruzdėlės apninka ir saldžias uogas (pvz. braškes) ar vaisius, būriais susirenka paragauti gėlių nektaro (tikriausiai esate pastebėję, kad jų daug būna ant bijūnų žiedų).
Tačiau skruzdėlės ne tik prikrečia eibių. Jos gali būti ir naudingos.
Pasak E.Survilienės, skruzdės – plėšrūnės, todėl sėkmingai naikina įvairius augalams kenkiančius vabzdžius ar jų lervas. „Kartą mačiau, kad būrys skruzdžių net šliužą tempia“, - pasakojo biomedicinos mokslų daktarė.
Jei vis tik norite atsikratyti skruzdėlių, teks apsišarvuoti kantrybe. Jos atkaklios, todėl užtvėrus vieną jų įprastą taką, šalia pramina kitą, o išardžius skruzdėlyną, jį gali susinešti netoliese.
E.Survilienė rekomenduoja žemę dažniau judinti – tai privers skruzdėles ieškoti ramesnės vietos. Jei tie patys augalai vienoje vietoje auga kelerius metus (pvz., braškės), tai vėliau būtinai reikia kelis kartus žemę išpurenti (ir rudenį, ir pavasarį). Neblogai po to pasėti trumpesnės vegetacijos daržovių – pavyzdžiui, salotų, kurių derlių neėmus vėl reikia žemę perkasti.
Skruzdėles galima išbaidyti vandeniu su citrinų ar greipfrutų ekstraktu. Ant skruzdėlyno užpilkite ekologiško skysčio „Zicara“ (70 proc. citrusinių vaisių žievelių ekstraktas) ar „Zytron“ (20 proc. greipfrutų, karčiųjų apelsinų ir citrinų sėklų ekstraktas). Tai augalinės kilmės trąšos, kurios gali praversti ne tik tręšiant augalus, bet ir padaryti nepakenčiamas sąlygas skruzdėlėms.
Skruzdėlėms nepatinka ir cinamonas. Todėl augaliniu pagrindu pagaminta trąša „Canelys“, kurioje yra 70 proc. cinamono lapų bei žievės ekstrakto, reikėtų apipurkšti skruzdėlių lankomas vietas.
Kovojant su okupantėmis padeda kvapūs augalai – česnakas, mėta, pelynas, anyžiai, gvazdikėliai, šeivamedids, petražolė. Užtenka padėti šių augalų lapų ar šakelių skruzdėlių lankomose vietose ir jos išeis ieškoti naujos vietos.
Skruzdės taip pat nepakenčia kreidos miltelių, druskos, kavos tirščių. Išbandę džiaugiasi skruzdžių atsikratę ant skruzdėlyno užbėrę sodos. Išbarstytos skruzdėlių susibūrimo vietose sorų kruopos per 3 dienas išveja skruzdėles iš nepageidaujamos vietos. Kitiems padeda manų kruopos, talkas.
Jei esate pasiryžę drastiškoms priemonėms, galite karšto vandens užpilti ant skruzdėlyno. Tiesa, toks būdas netinka, jei šalia auga augalai – jie gali žūti.
Joms neaptinka
Skruzdėms nepatinka ir pelyno ištrauka. Ji pagaminama 300 g nuskintos žalių arba 30 g džiovintų pelynų užpilama 10 litrų šalto vandens ir paliekama keletai valandų. Nukošiama ir nepraskiedus purškiami augalai. Beje, ši ištrauka bus veiksminga ir nuo skruzdėlių, ir nuo amarų, ir nuo kopūstus graužiančių vikšrų.
Svogūnų ištrauka: 1 litru vandens užpilamos supjaustytos 2-3 svogūnų ropelės su lukštais, palaikoma kelias valandas, nukošiama, pridėjus ištirpinto 1 valg. šaukštą deguto muilo (toks juodas), purškiami augalai.
Suradę skruzdėlyną, pilkite į takus aliejaus. Kuo aliejus pigesnis ir stipresnio kvapo, tuo labiau tiks. Kai aliejus susigers į žemę – vėl pakartotinai pilkite. Netrukus skruzdėlės paliks skruzdėlyną.
Taip pat galima į 10 litrų vandens įpilti po 2 stiklines nerafinuoto augalinio aliejaus, pigiausio šampūno ir acto (galima ir visą butelį). Skruzdėlyne reikia padaryti kiaurymę ir supilti šio skiedinio, o kad poveikis būtų efektyvesnis – reikėtų ant jo uždengti plėvelę.
Ant skruzdėlyno galima užpilti karštų pelenų, prieš tai jį suardžius. Karšti pelenai užkimš takus, o nepatenkant deguonies, žus skruzdėlių kiaušiniai. Dar galima ant skruzdėlių suneštų kauburėlių pabarstykite pelenų, perpus sumaišytų su medžių žievės pjuvenomis.
Taip pat skruzdėlyną tinka užpilti ir suodžiais su kalkėmis, tabako dulkėmis.
Norėdami medžius apsaugoti nuo skruzdėlių ir jų melžiamų amarų, turite pasirūpinti jų kamienais Juos galima aprišti vatos arba vilnonės medžiagos sluoksniu, sumirkytu karbolio tirpale arba kamienus rankos delno pločio žiedu užtepkite linų aliejaus ir suodžių mišiniu.
Taip pat galima kamienus apvynioti lipnia, musėms gaudyti skirta, juosta. Prie jos lips ne tik šios skruzdėlės, bet ir kiti kenkėjai.
Dirvą vaismedžių šakų vainiko plotyje mulčiuokite storu durpių sluoksniu. Pasak specialistų, skruzdės netrukus pranyks ir daugiau nepasirodys.
Taip pat galima įrengti joms spąstus – ant medžio šakelių pakabinkite butelius su pasaldintu vandeniu, kurių kaklelius sutepkite cukraus sirupu arba anyžių aliejumi.
Gaudykle gali virsti ir porolono kempinė – ją suvilgykite cukraus sirupe, padėkite ant skruzdėlių tako ir laukite, kol ją smaližės apniks, o tada panardinkite į verdantį vandenį.
Pasak E.Survilienės, priemonių kovai su skruzdėmis prigalvota nemažai – tarp jų ir cheminės medžiagos, insekticidai, negesintos kalkės, karbolio rūgštis. Tačiau visuomet pravartu išbandyti ne tokius kenksmingus aplinkai, augalams bei sau būdus, nes cheminės medžiagos gali ilgai likti dirvoje.
Daugiau patarimų - mūsų "Facebook" paskyroje!
