Išties, skulptūra prie kelio žmones kviečia užsukti ne tik į ten gyvenančios moters sodybą prie Batakių tvenkinio, bet ir į muziejų, kurį tautodailininkė pavadino Giminės muziejumi.
O.Paulauskienė nedidelį muziejų įrengė mediniame pastate Tauragės rajone, Batakių miestelyje.
Sodyboje - mamos sodinti augalai
Keturis vaikus užauginusi moteris gyvena viena.
„Vasarą neįstengiu su žolėmis kovoti, o anūkės tik nagus lakuoti moka“, - juokėsi O.Paulauskienė. - Mano mama buvo gėlininkė ir aš labai mėgstu gėles, bet gėlėms auginti reikia sveikatos.
Mama mirė prieš 22 metus, o sodyboje ir dabar auga jos rankomis sodinti jurginai, dumplūnės, vaistinis smidras, akacijos.
Išsaugojau ir mamos pelargonijas. Vasarą jos žydi kieme, o žiemą auga kambaryje“.
Moteris džiaugiasi, kad vasarą sodybą puošia citrinvytis, kurio lapai ir žiedai skleidžia malonų kvapą.
„Dabar jis nudžiuvo, bet pavasarį vėl bus gražus.
Žolių neberaviu. Žiema jas užlygins“, - rodydama savo augalus, kalbėjo moteris.
Kiemą puošia skulptūros
Citrinvytis auga šalia skulptūrų, kurias Ona pritvirtino ant iš akmenų sumūryto pamato.
„Mano sutuoktinis trejus metus nevaikščiojo – dėl ligos gulėjo lovoje ir per langą žiūrėdavo į kelią.
Kai sumūrijau akmenis ir pastačiau ant jų skulptūrą, po kiek laiko vyras manęs paprašė skulptūrą nugriauti.
Per pusryčius atnešiau jam blynų, o jis nevalgė, nes buvo nuliūdęs. Kai paklausiau, kas atsitiko, sako: „Motin, tik per vieną langą kelią matau ir tą užstatei“.
Nugrioviau skulptūrą, o, kai vyras mirė, vėl ją atstačiau“, - pasakojo O.Paulauskienė.
Žiemą skiria drožybai
Nuo lapkričio mėnesio iki pavasario O.Paulauskienė drožinėja skulptūras.
„Medis menininkui - Dievo dovana. Medį tik padailinu, nes pats medis padiktuoja, kokiu drožiniu jis nori būti“, - liaudies meno subtilybes aiškino tautodailininkė.
Moteris pasakojo, kad po karo šalia sodybos buvo apkasai ir molis. Tokiame lauke ganydama karves ji pradėjo lipdyti iš molio.
„Kai vaikai užaugo, atsirado laiko kūrybai. Kai virtuviniu peiliu nudrožiau kelias skulptūras, žmonės mane paskatino nenustoti drožinėti", - sakė jau 25 metus su medžio drožyba nesiskirianti O.Paulauskienė.
Šalia daugiabučio – gėlynas ir parkas
Netoli miestelio esančio Batakių geležinkelio stoties kaimo gyventojai įkvėpti tautodailininkės Onos, irgi neatsilieka - kaip įmanydami puošia savo sodybos.
Angelė Endriušaitienė pasakojo, kad šiame nedideliame kaime nėra poilsio zonų. Todėl neseniai kaimo bendruomenė pradėjo tvarkyti valstybei priklausantį nedidelį žemės sklypą ir jame įrengs gražų parką.
A.Endriušaitienė gyvena daugiabučiame name priešais šį būsimą parką.
Jos žentas Remigijus Uginčius parke pastatys koplytstulpį. Jame bus pavaizduotas varpas su žvaigždėmis, po varpu - knyga su užrašu: „Kaimas kviečia savo vaikus“. A.Endriušaitienė džiaugiasi, kad šalia jos gėlėmis išpuoselėto kiemo dar bus užveistas gražus parkas.
Moteris su šeima daug metų rūpinasi gėlynu. „Daugiametes gėles prie medžių pasodinu, kad žalumoje būtų ryškumo.
Kasmet auginu tuos pačius augalus, nes būtent šie augalai man patinka.
Noriu pro langą matyti vandenį, lelijas, todėl įrengiau nedidelį baseiną.
Daugiau apie būstą - mūsų „Facebook“ paskyroje!
