Jurginų tėvynė – Centrinė Meksika, todėl šioms gėlėms labai patinka vėsios naktys ir šiltos dienos, rašo "Lietuvos ryto" priedas "Laikinoji sostinė".
„Ši vasara jurginams buvo tikras išbandymas.
Kadangi nuolat tvyrojo kaitra, didesnių temperatūrų permainų nebuvo, gėlės augo ne taip gerai, kaip kitomis vasaromis, yra žemesnės“, – pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo gėlininkė Danutė Matulevičiūtė.
Botanikos sode auga gausiausia užsieniečių bei mūsų selekcininkų išvestų jurginų kolekcija – beveik 500 šių gėlių veislių.
Aukštaūgį nualino karštis
Kaitra šįmet ypač nualino aukščiausią Kauno botanikos sode augantį jurginą, pavadintą A.Sabonio vardu. Aukštaūgio krepšininko vardas gėlei buvo suteiktas 1993 metais.
„Vyriškai santūraus rusvo atspalvio jurginą išvedė panevėžietis selekcininkas Algirdas Gražys. Ši veislė išsiskiria tuo, kad užauga labai aukšta. Jei oro temperatūra palanki, pasiekia 2,3 metro aukštį. Šią vasarą aukštaūgis savo tikrojo aukščio nepasiekė“, – pasakojo D.Matulevičiūtė.
A.Sabonio jurginą gėlininkė ketina persodinti į kitą vietą, kad šis džiugintų ateinančią vasarą.
Svajonė – mėlynas žiedas
Jurginais Botanikos sode besirūpinanti gėlininkė D.Matulevičiūtė pasakojo, kad pasaulyje išvesta dešimtys tūkstančių šių gėlių veislių.
Jurginai yra labai įvairių spalvų – nuo baltos iki tamsiai raudono, kone juodo atspalvio.
„Nėra tik mėlynos spalvos. Didžiosios Britanijos mokslininkai yra paskelbę, kad už tokios spalvos jurginą selekcininkus apdovanotų 10 tūkstančių svarų sterlingų premija.
Tačiau jos iki šiol niekam nėra pavykę laimėti“, – sakė D.Matulevičiūtė.
Jurginų žiedų ir žiedlapių formos taip pat labai įvairios. Vieni apvalūs, kiti plokšti, treti primena plunksnas ar vandens lelijų žiedus.
Iš viso pagal žiedų formas jurginai suskirstyti į 16 grupių.
Žiedų būna nuo 3,5 iki 30 centimetrų skersmens dydžio.
Ilgiau nevysti padeda rasa
D.Matulevičiūtė teigė, kad kurį laiką jurginus kauniečiai buvo pamiršę. Ieškojo egzotiškesnių nematytų veislių gėlių.
„Dabar jurginai vėl madingi. Jie populiarūs ne tiktai dėl savo grožio ir įvairovės.
Tai ilgiausiai žydinti daugiametė gėlė. Jurginai pradeda žydėti birželio pabaigoje ir džiugina iki pat šalnų. Įdomu tai, kad ši gėlė visiškai nekvepia“, – sakė gėlininkė.
Norintiems, kad nuskinti jurginai žydėtų kuo ilgiau, specialistė patarė juos skinti anksti ryte, kai gėlių lapus dar nusėjusi rasa.
Gėles galima dauginti ir atžalomis
Ona Bukauskienė
Gėlininkė
„Jurginus auginantys žmonės dažnai susiduria su problema, kad, rudenį iškasus šių gėlių gumbašaknius, juos sunku tinkamai išlaikyti per žiemą, kad pavasarį vėl galima būtų pasodinti.
Išdžiovintus jurginų gumbašaknius reikia laikyti 3–6 laipsnių temperatūroje, 60 procentų oro drėgmėje. Sudaryti tokias sąlygas augalams sugeba ne kiekvienas.
Norint pasidauginti jurginų, yra kitas būdas. Rudenį šakniagumbį galima sodinti į vazoną.
Vasario mėnesį jį galima persodinti į šiltnamį.
Kai išauga stiebas ir augalas išleidžia 3 lapus, jį galima nulaužti ir persodinti į durpių ir smėlio substratą.
Įsišaknijusį sodinuką pavasarį galima sodinti sode.“
