Gėlynai tuoj užmigs
Pirmosios pavienės šalnos - ženklas, kad jau laikas pasirūpinti lauke nežiemojančiomis gėlėmis. Jurginus, kanus, gumbines begonijas, galtonijas reikia iškasti, nupjauti stiebus ir kiek apdžiovinus gabenti į rūsius. Jų gumbai neblogai laikosi sausame rūsyje, 5-10 laipsnių šilumos temperatūroje.
Gėlynuose žiemojančios daugiametės gėlės taip pat laukia jūsų rankų. Sutrumpinami nudžiūvę jų stiebai, lepesnės mulčiuojamos durpėmis, pridengiamos - tam galima naudoti eglišakes, šiaudus, nendres, netgi - kartonines dėžes.
Rododendrus vėlyvą rudenį reikėtų kelis kartus negailint vandens prilaistyti, kad žiemą jie nepritrūktų drėgmės. Visžaliai šių augalų lapai žiemą jos nemažai išgarina, o iš įšalusios žemės papildyti vandens atsargų negali.
Jei šie gražuoliai auga atviroje vietoje, vertėtų pagalvoti ir apie apsaugą nuo ryškios žiemos saulės, kuri negailstingai apdegina jų lapus. Specialistai pataria prieš žiemą rododendrams padaryti dirbtinį pavėsį - sukalus kelis kuoliukus ištempti nuo saulės saugančią daržo plėvelę, pastatyti užtvarą iš eglišakių. Tik šios apsaugos priemonės neturėtų liesti augalo.
Pasirūpinti apsauga nuo akinančios žiemos saulės reikės ir jautresnių spygliuočių savininkams. Pavyzdžiui, kanadietiškos eglutės "Conica" nuo kaitrios vasario-kovo saulės gali stipriai nudegti. Todėl nuo rytų, pietų pusės jas reikėtų pridengti eglišakėmis, daržo plėvele.
Pagalbos reikės ir ne atvirame grunte, o vazonuose auginamiems augalams, paliekamiems žiemoti lauke. Šalčiui atsparius vazonus (kitokie per žiemą temperatūros kaitos suskyla) reikėtų kilstelėti nuo žemės, apvynioti pūslėta plėvele ar kokia nors panašia šilumą išlaikančia medžiaga, o kad vaizdas būtų dekoratyvesnis, dar apsukti kokia natūralia medžiaga - pavyzdžiui, nendrėmis ar ašutinės medžiagos gabalu.
Rožės turi kvėpuoti
Rožių augintojai spalio pabaigoje, lapkričio pradžioje turėtų griebtis sodo žirklių. Reikia genėti šakas, pašalinti dar likusius žalius lapus, jaunus ūglius su pumpurais. Rožes išgenėjus, iškart jų dengti negalima, nes nespėjus apdžiūti pjūvio vietai, jos žiemą apšąla.
Uždengti rožes reikėtų jau užėjus šalčiams, paprastai - antroje lapkričio pusėje - gruodžioje pradžioje, kai jau nuolat laikosi 5-10 laipsniai šalčio.
Ant rožių krūmų šaknų užpilamas 20-30 cm sausų medžių lapų, durpių, spygliuočių pjuvenų, sumaišytų su smėliu sluoksnis, o aukščiau likusi augalo dalis apdengiama eglišakėmis ar kita medžiaga, leidžiančia augalui kvėpuoti.
Veją pjauti dar teks
Visą vasarą dirbusią žoliapjovę dar ne laikas išleisti "žiemos atostogų". Nors ir lėčiau, tačiau veja dar auga, pjauti ją teks ne kartą. Pernelyg aukšta žolė žiemoja prasčiau, gali iššusti.
Dėl tos pačios priežasties prieš žiemą veją būtina ją nugrėbti, nepalikti sudžiūvusios žolės, medžių lapų.
Spalį žolytę dar galima tręšti rudeniui skirtomis trąšomis. Svarbu, kad jose būtų mažiau azoto, kitaip veja prastai žiemos, ją gali užpulti įvairios ligos.
Zuikiai sniego nelaukia
Vaismedžių apsauga nuo zuikių, stirnų bei graužikų pasirūpinti reikia nelaukiant sniego. Būna ir taip, kad jaunų medelių žievės paskanauti jie išsiruošia ir anksčiau, kai laukuose pašaro - dar į valis. Ypač kiškiams skanios žemaūgių desertinių veislių obelaitės - jas dengti reikėtų pirmiausia.
Medelių aprišimui galima naudoti įvairias medžiagas - jau minėtas eglišakes, šiaudus, nendres, storesnį popierių, senas dienines užuolaidas. Tinka ir plastikinis ar metalinis tinklas. Juo galima tiesiog aptverti medelius.
Nuo kiškių bei stirnų apsaugo ir specialūs tepalai, skleidžiantys juos atbaidantį kvapą.
Didelę žalą medeliams gali padaryti ir pelės, įsirengusios namus po jų šaknimis bei nugraužiančios žievę ties kamieno kakleliu. Kad graužikai nepražudytų medelių, galima jų kamienus apjuosti iš plastikinio butelio nuopjovos padarytu žiedu, įleidus jo galą keletą centimetrų į žemę.
Taip pat galima paberti užnuodyto masalo, tačiau tuo atveju būtina pasirūpinti, kad jo nesulestų paukščiai.
Baigiantis rudeniui verta nubalinti medžių kamienus. Taip jie bus apsaugoti nuo staigių temperatūros svyravimų žiemos pabaigoje. Tamsi medžių kamienų žievė, neatlaikiusi dienos šilumos ir nakties šaltukų kontrastų, sutrūkinėja, įsisuka visokios ligos.
