Atramos su elektros laidais, požeminiai kabeliai, ryšių komunikacijos, vandentiekis, magistralinis dujotiekis netampa žemės sklypo savininko nuosavybe. Atvirkščiai. Žmogui tenka laikytis tam tikrų apribojimų.
Tinklus galima iškelti, tačiau jeigu to paprašysite elektros, vandens ar ryšių paslaugų teikėjo, jie pasiūlys už tai susimokėti patiems ir laikytis jų išduotų techninių sąlygų.
Skundžiasi, kad trukdo
„Turiu didelę bėdą. Nusipirkome sklypą su 30 kv. m ploto namu ir 40 kv. m ploto ūkiniu pastatu. Statiniams po 50 metų. Juos abu reikia perstatyti, tačiau per sklypą eina aukštos įtampos laidai. Kaip tuos pastatus perstatyti ir priestatus pridurti?“ – viename internetiniame forume klausia šilališkis.
Sodo sklypą Dituvos sodininkų bendrijoje įsigijusi klaipėdietė, nenorėjusi minėti savo vardo, nustebo vieną pavasarį radusi apgenėtus želdinius: „Nepastebėjau, kad mano žemėje stovi elektros stulpai. Jeigu čia eina elektros linija, tai kodėl sklypas buvo įteisintas. Jį turėtų išpirkti energetikai, jeigu jiems jis reikalingas“.
Tokių pretenzijų sulaukia ne tik elektros skirstymo bendrovė LESTO, bet ir vandens, dujų tiekėjai. Kai kurie skundai netgi atsiduria teismuose.
Prieš kelerius metus Druskininkuose vieno sklypo savininkas į teismą padavė ir vandens, ir elektros tiekėjus, kad per jo sklypą po žeme driekėsi komunikacijos. Jis reikalavo vamzdynus ir kabelius iškelti. Tačiau teismai tokį skundą atmetė.
Tariasi su bendruomenėmis
„Pretenzijų sulaukiame, tačiau retai, nes didžioji dalis bendrovės „Vilniaus vandenys" tinklų yra valstybės žemėje.
Didžiausia problema, kad žemės sklypai formuojami tinklų apsaugos zonose. Vandentiekio bei nuotekų tinklai paprastai būna pakloti daug anksčiau nei suformuojamas žemės sklypas ir grąžinamas ar parduodamas gyventojams.
Ne tinklai atsiduria žemės sklype, o sklypas suformuojamas, kur jau yra tinklai“, – situaciją paaiškino bendrovės „Vilniaus vandenys“ atstovė Kristina Kazakienė.
„Mes privalome užtikrinti saugų, patikimą dujotiekių eksploataciją bei priežiūrą.
“Lietuvos dujos“ vykdydamos darbus, kai dujotiekiai yra privačiose valdose, apie numatomą darbų pradžią informuoja žemės valdų savininkus, derina darbų atlikimo datas bei kitus iškilusius klausimus“, – tvirtino „Lietuvos dujų“ Strateginio vystymo skyriaus vadybininkė Jolita Butkienė.
Anot jos, veiklą dujotiekių apsaugose zonose reglamentuoja Skirstomųjų dujotiekių apsaugos taisyklės. Jose nustatytos teisės bei pareigos ir „Lietuvos dujoms“ ir žemės savininkams, ir bendrovėms, kurios vykdo statybos darbus ar prižiūri kitas komunikacijas.
„Apie savo ketinimus vykdyti darbus dujotiekių apsaugos zonose, statybų bendrovės ar kitos įmonės turi informuoti mus, kad darbai būtų atliekami saugiai ir nesukeltų pavojaus gyventojams“ – paaiškino J. Buitkienė.
Pirmiau – stulpai, paskiau – žemė
LESTO aiškina, kad dažniausiai gyventojams neaiškumų kyla tuomet, kai tik įsigiję sklypą jie sužino, jog per jį po žeme driekiasi elektros kabelis, ar sklype stovi atrama laidams.
Tokia situacija susiklostė dėl to, kad daugelis bendrovės prižiūrimų elektros linijų buvo nutiestos prieš kelis dešimtmečius, kai dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę.
Tačiau tiesiant naujas linijas LESTO visuomet tariasi su sklypų savininkais, nes įstatymai neįpareigoja jų leisti tiesti elektros kabelius per savo žemę. Be to, gyventojai ir dabar turi galimybę, gavę LESTO technines sąlygas, perkelti jiems trukdančias oro linijas po žeme, padengiant faktines iškėlimo išlaidas.
LESTO planuoja iki 2020 metų trečdalį elektros oro linijų perkelti po žeme. Nors tai didelės investicijos, tačiau tuomet kabeliams reikės mažiau priežiūros, kraštovaizdis bus gražesnis, be to ir kabelio apsaugos zona yra gerokai mažesnė nei elektros oro linijų.
Numatyti apribojimai
Advokatų kontoros „Adlex" teisininkas Gediminas Juknevičius:
„Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kuriose numatyti specialūs reikalavimai apsaugos zonose, yra patvirtintos Vyriausybės.
Tokių zonų yra keliolika, tarp jų – ryšių linijų, elektros linijų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių ir kitos apsaugos zonos.
Asmens prašymu galima rekonstruoti ar perkelti energetikos objektus, kurie kliudo statinių statybai ar dėl kitų priežasčių.
Tačiau tokius darbus inicijuojantis asmuo apmoka objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas.“
