„Prie namo spalį gausu darbų. Svarbiausia pasirūpinti nukritusiais lapais, veja, visžaliais augalais ir suskubti pasisėti daržą, kad jau pavasarį valgytume šviežias daržoves“, – aiškino L.Pačėsienė.
Daugeliui krūmų ir medelių moteris dar rudenį pagamina pastoges arba uždengia eglišakėmis, nes storas sniego sluoksnis aplaužo augalų šakas. Augalų kaunietė storai nedengia, ypač kol lauke temperatūra teigiama.
Krūminius augalus L.Pačėsienė šaknų zonoje užpila sausomis durpėmis, smulkintos medžio žievės, komposto ir sausų medžių lapų mišiniu.
Nukritę lapai virsta kompostu
Jau nuo rugsėjo vienas svarbiausių daugelio sodininkų rūpesčių – kur padėti nukritusius medžių lapus? L.Pačėsienės kieme auga daugybė įvairių didelių medžių, todėl grėbti lapus moteriai tenka bene kasdien.
„Iš lapų pasidarau kompostą, kurį, sumaišytą su durpėmis, labai mėgsta gėlės ir kiti augalai.
Tačiau sodininkaujantys žmonės žino, jog geru kompostu lapai tampa maždaug per metus ar dvejus. Žinoma, per tą laiką lapus keliskart perkasu, laistau“, – sakė kaunietė.
Ji žino ir dar vieną būdą, kaip panaudoti nukritusius lapus. Juos deda į duobes, į kurias kitąmet sodins gėles, ir užpila sluoksniu durpių. Tokioje dirvoje augančios gėlės vešliau auga ir labiau žydi.
Kompostui L.Pačėsienė nenaudoja vaismedžių lapų. Sodininkams ji patarė nekompostuoti ir ąžuolo lapų, kuriuose netrūksta rauginių medžiagų.
Veja rūpinasi iki pat šalnų
Norintiems turėti gražią veją moteris siūlo ja rūpintis, kol užsnigs.
„Rudeniui įpusėjus veja vis dar auga, nors ir lėčiau nei vasarą. Todėl vejapjovę padedame tik iškritus pirmajam sniegui. Yra buvę metų, kad veją pjauti teko iki pat lapkričio pabaigos“, – pasakojo L.Pačėsienė.
Moteris patarė žiemai nepalikti pernelyg aukštos vejos, nes žolė sukrinta, šunta, didėja grybelinių ligų pavojus. Veją spalį galima paskutinį kartą patręšti, tuomet ji sužels tankesnė, sustiprės žolių šaknys. Tręšti reikėtų trąšomis, kuriose gausu fosforo, kalio. Jauną veją galima išpurkšti trąšomis, kurios padeda kovoti su grybeliu.
„Vejos netręškite daug azoto, chloro turinčiomis trąšomis, nes tokia žolė sunkiau žiemoja. Kad pavasarį dėl vejos grožio nekiltų problemų, rudenį išnaikinkite piktžoles, dirvą aeruokite“, – aiškino L.Pačėsienė.
Purena dirvą ir sėja daržoves
Menininkė sako, kad spalio viduryje metas pasirūpinti kitų metų daržu.
Tie, kurie nori jau pavasarį mėgautis šviežių daržovių skoniu, spalį gali pradėti purenti dirvą ir ruoštis į vageles sėti ridikėlius, krapus, salotas, špinatus, petražoles, net morkas, burokėlius.
Daržovių sėklas, kurių reikia berti trečdaliu daugiau nei pavasarį, geriausiai sėti tuomet, kai oro temperatūra siekia 2 – 4 laipsnius šilumos. Jas užberkite žemėmis ir durpėmis. Jeigu sėklos gerai sudygsta, derliumi mėgausitės maždaug trimis savaitėmis anksčiau nei įprastai.
„Dabar taip pat tinkamas laikas sodinti žieminius česnakus, kad iki žiemos jie įsišaknytų. Juos sodinu skiltelėmis maždaug 5–6 centimetrų gylyje. Įprastai tai darau eilėmis, o tarp skiltelių palieku maždaug 8–10 centimetrų tarpus. Žieminius česnakus mulčiuoju durpėmis, kitaip jie gali sušalti“, – tvirtino pašnekovė.
Prieš šalčius laisto augalus
L.Pačėsienės sode netrūksta visžalių augalų, tarp kurių – nemažai hortenzijų, rododendrų ir spygliuočių.
„Kieme netrūksta įvairių dekoratyvinių krūmų ir kitų augalų, tačiau didžiausia sodo puošmena – tujos, kukmedžiai, puskiparisiai, kėniai, kadagiai, kalnų pušys. Šie spygliuočiai leidžia ištisus metus mėgautis įspūdingomis formomis ir spalvomis“, – pasakojo L.Pačėsienė.
Artėjant žiemai kiemą puošiančius augalus ir net medžius kaunietė lieja, kad jie sukauptų drėgmės. Dėl sušalusios žemės šaknys nepajėgia augalų aprūpinti vandeniu, o lapai ar spygliai nuolat garina vandenį.
Ypač tai svarbu šį rudenį, kai lietaus nėra pernelyg daug. Kol kas L.Pačėsienė sodą lieja negausiai, tačiau vėliau ji vandens negailės.
Svarbu pasirūpinti
Nijolė Jurgaitienė
Rožių augintoja
„Nors daugelio kauniečių soduose rožės dar žydi, tačiau jų grožiu ilgai nesidžiaugsime. Prieš įšąlant žemei rožes reikėtų apgenėti ir nuskinti lapus. Žiemai negalima palikti rožių krūmų su lapais ir žiedais, juos būtina pašalinti, kad šakos nepūtų.
Kad nenušaltų šaknys, rožes reikia apkaupti maždaug 30 centimetrų žemės kaupais, užpilti durpėmis, pjuvenomis ir apdengti eglišakėmis. Dėl gana dažnų atlydžių rožės žiemą gali būti jautrios vandens pertekliui. Jeigu nėra nuolydžio, svarbu jį padaryti, kad vanduo nutekėtų.
Prieš dengiant rožes patariama jas nupurkšti vario sulfato arba geležies sulfato tirpalu.“
