67 metų druskininkiečiui Vytautui Česnuliui buvusį verslą – miesto skalbyklą, kurią prieš 15 metų teko uždaryti kurorte žlugus pramonei ir nustojus tiekti garą, kasdien primena iš skalbyklos įrangos prie sodybos pastatyta tvora.
Gerą dešimtmetį dailinęs, neseniai tvorą užbaigė papuošdamas viršutinį vamzdį meistrų sukurta juostele su dekoratyviniais antgaliais.
Pirmiausia daugiau kaip metus V.Česnulis užtruko su talkininkais, kol išardė uždarytoje skalbykloje buvusias 150 kilogramų talpos čekiškas, rusiškas ir vokiškas skalbiamąsias mašinas, lyginimo presus, džiovyklas, skalbinių vežimėlius.
Parsivežęs juos prie namų jau turėjo idėją, kuo pavers šį maždaug 20 tonų įvairių formų ir dydžių tvirto metalo detalių kalną.
„Kaimynai tuomet džiaugėsi beveik veltui atsikratę sukaupto metalo laužo savo kiemuose ir ragino mane pasekti jų pavyzdžiu.
Nepasidaviau įkalbinėjimams, o dabar jie man pavydi. Kitos tokios tvoros niekur nemačiau keliaudamas po Europą ir Ameriką. Ir apsilankę svečiuose užsieniečiai ja neatsistebi“, – džiaugėsi V.Česnulis.
Vieno hektaro sklypą prie namo sodininkų bendrijos pakraštyje jis aptvėrė skirtingų dalių tvora – akmenine, iš skeltų berželių po skardiniu stogeliu ir 130 metrų, suvirintų iš skalbyklos įrangos detalių.
Metalinei tvoros daliai per metus jis išliejo tvirtą betoninį pamatą, kas pustrečio metro pastatė laikiklius.
Tada pasikvietė į pagalbą pusbrolį Vincą Jaskonį iš Perlojos.
V.Česnulis išdėliodavo iš detalių pustrečio metro ilgio ir pusantro metro aukščio tvoros dalies raštą, parinkdamas, kurios detalės geriau dera, o pusbrolis jas suvirindavo.
Taip iš dantračių, krumpliaračių, ratlankių, kampuočių, vamzdelių, sraigtų, žvaigždučių, varžtų, būgnų buvo sukurta daugiau nei pusšimtis skirtingų 130 metrų ilgio tvoros dalių.
Sumanus vyras ketino ją nudažyti, bet persigalvojo ir paliko dailinti saulei, lietui ir vėjui.
„Šis metalas toks tvirtas, kad ir po truputį rūdydamas šimtą metų tikrai atlaikys.
Dar daugiau nei penkias tonas turiu metalo laužo, kurį taip pat paversiu tvora kitoje sodyboje.
O iš dviejų po 500 kilogramų sveriančių plieninių vandentiekio sklendžių papuošiu įėjimą į pastatą“, – svajojo V.Česnulis.
