Patyręs statybininkas žino pigų namų atnaujinimo receptą

„Nuo 1964 iki 1975 metų tiesiogiai dalyvavau miesto daugiabučių statyboje, dirbau tuomečio vykdomojo komiteto Kapitalinės statybos skyriuje.

Dabartinių namų statymo principai yra tie patys, tik projektai keitėsi.

Nuo 1975 metų buvo pradėti statyti blokiniai namai. Jie spartino statybą, todėl paplito visoje Lietuvoje.

Šilumos požiūriu jie atitiko tuos pačius reikalavimus kaip ir mūriniai.

Aišku, būdavo broko: prastai užtaisytos siūlės, nekokybiški patys blokai.

Šiluma per niekur neišeina, – ją naikina atšalęs langas ar sienos viduje.

Norint sieną šiltinti, ją reikia tikrinti ne termovizoriumi, o paprastu kambario termometru. Termovizorių aš vertinu skeptiškai“, – teigė inžinierius V.Boguša.

Jis atliko eksperimentą savo bute, esančiame Kauno gatvės daugiabutyje.

„Termometras viduryje kambario rodo 19 laipsnių šilumos. Prie lauko sienos – tiek pat arba laipsniu mažiau.

Kai lauke 1 laipsnis šalčio arba šilumos, prie lango rėmo termometras rodo 14–15 laipsnių šilumos, prie balkono durų apačios – 12–13 laipsnių šilumos.

Kai lauke 10–15 laipsnių šalčio, prie lango – apie 10 laipsnių šilumos, o prie balkono durų – apie nulį.

Lango plotas sudaro 40–50 procentų kambario sienos. Mano namas mūrinis, butas vidinis.

Stebėjimų išvada – butą labiausiai šaldo langai. Sienos peršąla nežymiai. Plastikinis langas šilumos sutaupo nedaug, ir vien tik langų sandarumo neužtenka“, – pastebėjo V.Boguša.

Jis teigė, jog renovacijos kaštus sužinojo tuomet, kai jo namas buvo įrašytas į atnaujinamų pastatų sąrašą.

V.Boguša nėra nusistatęs prieš renovaciją, tačiau, jo galva, ją reikėtų pradėti nuo pigiausių darbų, kad gyventojai dešimtmečiams nebūtų klampinami į paskolas.

„Mano supratimu, siekiant šilumos taupymo ir naudos gyventojams, renovaciją reikia vykdyti dviem etapais.

Pirmiausia reikėtų atnaujinti šildymo sistemą – vamzdynus ir radiatorius, įrengti šilumos reguliavimą ir apskaitą butuose.

Tokie darbai kainuotų apie ketvirtį dabar planuojamos kainos. Daug gyventojų susimokėtų ir be paskolų, arba per trumpą laiką kartu su šildymo kaina.

Po vienos kitos žiemos paaiškėtų kiek sutaupoma šilumos, o tuomet, atlikus tyrimus, pradėti antrąjį etapą.

Reikėtų patikrinti sienų ir stogo peršalimą iš vidaus. Gali būti prastos kokybės sienų blokai arba sandūros.

Daugeliui namų (ypatingai – mūriniams) pakaktų apšiltinti tik galines sienas.

Langai turėtų būti šiltesni – su trečiu stiklu arba dviem stiklo paketais, su orlaidėmis, kad būtų patogus vėdinimas.

Derėtų pagalvoti apie balkonų stiklinimą. Manau, jog įstiklintas balkonas nustoja tiesioginės vertės, trukdo vėdinti butą, sumažina šviesą jame“, – teigė inžinierius.

V.Boguša įsitikinęs, jog namų renovacijos kainas būtina atpiginti, kad gyventojai greičiau pajustų naudą.

„Pirminiame kainos skaičiavime atnaujinti ir modernizuoti namo šilumos tinklus, įrengiant reguliavimą ir apskaitą butuose, numatoma 20–25 proc. bendros darbų kainos.

Tai yra mažiau nei valstybės parama (40proc.). Šios priemonės yra naudingos, leidžia taupyti šilumą.

Sienų, rūsio, stogo šiltinimo darbai kainuoja apie 60 proc. bendros sumos – brangiausi.

Butus labiau šaldo ne sienos, o didelio ploto ir mažo šiluminio atsparumo langai – tiek nauji vokiški plastikiniai, tiek seni lietuviški mediniai“, – teigė V.Boguša.

Siūlo išvengti ilgalaikių paskolų

Inžinierius pritaria tiems politikams, kurie sėkmingu daugiabučių atnaujinimo pavyzdžiu nurodo lenkus.

„Lenkai pirmiausia modernizuoja šildymo tinklus. Po metų kitų – langus. Tik vėliau pagal reikalą renovuoja sienas, dažnai – tik atskiras jų dalis.

Mes pradedame nuo brangiausių darbų, tikėdamiesi didelio efekto, kurio net tiksliai nežinome.

Norint taupyti šilumą, galima ir reikia iš skiriamos 40 proc. paramos atnaujinti ir modernizuoti namų šildymo tinklus, įrengti šilumos reguliavimą butuose. Tam nereikėtų gyventojų lėšų.

Žmonės patys galėtų atnaujinti arba patobulinti savo butų langus. Nebūtina šiltinti visas sienas. Tai yra brangus darbas ir nedaug taupo šilumos. Rūsys ir dabar yra šiltas. Stogą galima apšiltinti, jei iš tiesų yra reikalas.

Balkonus reikia palikti gyventojų valiai. Žmones galima tik patarimais paveikti. Ne visi nori įstiklintų balkonų.

Tokiu būdu galima išvengti didelių ilgalaikių paskolų ir sudominti gyventojus“, – dėstė savo požiūrį V.Boguša.

Iš pensijos gyvenantis inžinierius įsitikinęs, jog daugumai gyventojų baimę kelia ne renovacija, o jos kaina.

„Trijų kambarių 58 kvadratinių metrų buto statybos darbai praėjusiais metais buvo įvertinti 37 tūkst. litų (beveik 11 tūkst. eurų). Valstybė kompensuos 15 tūkst. litų (4347 eurus), kreditas – 22 tūkst. litų (6376 eurai). Vidutinė mėnesio įmoka – 124 litai (beveik 36 eurai). Tai neatrodo daug.

Per 20 metų teks sumokėti apie 20 tūkst. litų (apie 8696 eurus), iš kurių apie 8 tūkst. (2319 eurai) – palūkanos bankui.

Tie 124 litai (beveik 36 eurai) per mėnesį sudaro 1500 litų (beveik 435 eurai) per metus.

Tiek dabar sumoku už šildymą žiemos mėnesiais (be šilto vandens).

Už šildymą ir po renovacijos reikės mokėti, nors ir mažiau. Taigi bendras mokėjimas bus didesnis ilgą laiką – 20 metų. Tik po to mokėjimai sumažės, prasidės taupymas. Žinoma, jei šiluma nepabrangs, o dailios renovuotos sienos vėl nepareikalaus remonto.

Renovacijos organizatoriai aiškina, jog už šildymą ir kreditą bendrai reikės mokėti ne daugiau, negu dabar mokame už šildymą.

Bet nepasako, kas mokės skirtumą. Tie gyventojai, kurie turi atliekamų pinigų, už renovaciją sumokės savomis lėšomis, nemokėdami palūkanų. Jie naudą gaus ir pradės taupyti anksčiau“, – teigė V.Boguša.

Praėjusiais metais inžinierius statybininkas V.Boguša savo pasiūlymus bei detalius skaičiavimus nusiuntė Vyriausybei. Šioji persiuntė Aplinkos ministerijai.

Viceministrė Daiva Matonienė marijampoliečiui padėkojo už nuomonę ir pasiūlymus bei pritarė, jog jie yra vertingi.

„Siekiant suaktyvinti gyvenamųjų namų renovacijos procesą, parengtas naujas daugiabučių namų atnaujinimo programos įgyvendinimo modelis, kuris visų pirma skirtas energijos efektyvumo didinimui daugiabučiuose namuose, kurie yra socialiai ir ekonomiškai jautriausi, tai yra, kur energijos suvartojama daugiausia ir būsto savininkams tenka didžiausia finansinė našta būsto išlaikymo išlaidoms padengti.

Gyventojai nebus verčiami skolintis iš komercinių bankų, o atliktos investicijos bus kompensuojamos iš sutaupytų lėšų už šilumą.

Dėl jūsų pasiūlymo, kad gyventojai pirmiausia atnaujintų šildymo sistemą, vamzdynus, radiatorius, pritariame, kad tai viena iš valstybės remiamų daugiabučio namo atnaujinimo priemonių, labiausiai taupančių energiją.

Sprendimą dėl daugiabučiame name įgyvendinamų priemonių priima butų savininkai balsų dauguma. Priemonės pasirenkamos atsižvelgiant į namo būklę ir siektiną sutaupymo rezultatą, vadovaujantis daugiabučio namo modernizavimo projektų rengimo tvarkos aprašu“, – rašoma ministerijos atsakyme V.Bogušai.

Marijampolėje renovaciją administruojančios įmonės atstovas Vaidmantas Pabedinskas teigė, jog daugiabučio, kuriame gyvena V.Boguša, gyventojai ketino atnaujinti savo namą, buvo padarytas investicijų planas, tačiau vėliau žmonės pareiškė nebenorintys renovacijos.

„Galima modernizuoti tik šildymo sistemą. Namo gyventojai turi imtis iniciatyvos ir gali renovuoti kaip nori.

Bendrija turėtų kreiptis į banką, imti paskolą ir tvarkyti šildymo sistemą. Kas duos garantiją, kad namo gyventojai sutaupys 40 proc. šilumos energijos?“ – retoriškai klausė V.Pabedinskas.