Kauno centre įsikūręs menininkas Vytenis Jakas neabejingas ne tik miesto, bet ir savo namo istorijai.
Norėdamas, kad gyventi mieste būtų jaukiau, kaunietis pirmiausia pradėjo gražinti laiptinę. Pastebėjęs, kad tai patinka kaimynams, nusprendė ir kiemą paversti savotiška meno galerija po atviru dangumi.
Dalyje kauniečio sukurtų piešinių vaizduojami ankstesnių gyventojų portretai ir jų istorijos. Daugelis jų byloja apie tragiškus kažkada čia gyvenusių žydų likimus.
Kiti piešiniai tiesiog žaismingai pagyvina apleistus namų fasadus ar net simbolizuoja konfliktuojančių kaimynų susitaikymą.
Meno kūriniai suvienijo anksčiau nebendravusius kaimynus. Gyventojai labiau pradėjo tausoti savo gyvenamąją aplinką ir patys ją ėmė puošti.
Architektai sako, kad tokie piešiniai gali pagražinti ir apleistų, ir naujų namų fasadus bei suburti bendruomenę, jei meno darbai jiems suprantami bei artimi.
Tačiau šiuolaikinėje architektūroje tokiu menu nesinaudojama, nes stinga užsakovų kūrybinės drąsos.
Kuria unikalią galeriją
Profesionalus tapytojas V.Jakas prieš kelerius metus įsikūrė Kauno centre, E.Ožeškienės gatvės 21C name. Su juo ribojasi dar trys daugiabučiai.
Visi jie turi vieną bendrą kiemą, kuris pamažu virsta galerija po atviru dangumi.
Jau einant E.Ožeškienės gatve prie 21-ojo namo tarpuvartės gyventojus pasitinka ant namo fasado nutapytas komikas Charlie Chaplinas.
Žengęs kelis žingsnius tolyn pamatai išpieštą pajacą, pasirėmusį ant senovinio fotoaparato.
Kieme pasitinka ant sienos ištapytas katinas. Jis tarsi įsikūręs nupieštame lange su iš senų durų pagamintomis langinėmis. Priešais stovi šiukšlių konteineris. Virš jo – ranka išraitytas skelbimas, prašantis gyventojų mesti tik smulkias atliekas.
Kieme taip pat galima pamatyti daugiau įvairių piešinių.
Ant namų fasadų besidriekiantys vamzdynai papuošti rankų darbo mezginiais.
Labiausiai intriguoja ant namų sienų ištapyti žmonių portretai, primenantys senas fotografijas. Po kai kuriais piešiniais parašyta, kas tie asmenys.
Ant sienų dar gausu ir baltų kvadratų. Juose ateityje taip pat atsiras piešinių.
Kaimynai grožį įvertino
Visi tapybos darbai ant kiemo namų fasadų – V.Jako rankų darbas. Vyras pamažu kuria kiemo galeriją.
„Viskas prasidėjo prieš kelerius metus. Įsikūręs XIX amžiaus pabaigoje statytame daugiabučiame name, ėmiau remontuoti labai apleistą laiptinę“, – prisiminė kaunietis.
Vyras ryškiai raudonai perdažė senus medinius turėklus.
Laiptus papuošė mirusios kaimynės paliktu nereikalingu kilimu. Ant vienos sienos nutapė piešinį, į kurį žvelgiant atrodo, kad laiptai veda į rūsį.
Taip pat remontuodamas laiptinę V.Jakas aptiko senųjų gyventojų ant sienų paliktų ornamentų. Menininkas nuvalė senus dažus ir atvėrė palikimą, kuriuo dabar grožisi ir kaimynai.
„Norėjau gražiau gyventi. Po remonto pasirodė, kad kaimynams tai padarė įspūdį. Jie laiptinėje ėmė neberūkyti, nebeteršė, nebepalieka nereikalingų daiktų“, – sakė V.Jakas.
Kieme veikė net fontanas
Tada menininkas pradėjo galvoti, kur prasideda namai.
„Nuosavų namų gyventojai tvarkosi ne tik būstų viduje. Puoselėja ir kiemus. Pamaniau, kad ir mūsų namai turi prasidėti nuo kiemo, o susvetimėję gyventojai turėtų gyventi draugiškiau“, – sakė kaunietis.
Besidomėdamas kiemo ir jį supančių namų istorija V.Jakas sužinojo, kad kažkada čia virė labai aktyvus ir kaimyniškas gyvenimas.
„Čia gyveno daug jaunų šeimų. Kaimynai vienas kitą pažinojo. Drauge švęsdavo Naujuosius metus, susitikdavo per laidotuves ar vestuves.
Kieme stovėjo didelis stalas, kur rytais gerdavo kavą. Viduryje kiemo buvo įrengtas ir apvalus fontanas su skulptūra“, – pasakojo kaunietis.
Konteinerį stebi katinas
Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo viskas pasikeitė. Dalis gyventojų emigravo, išsikraustė kitur. Fontaną nugriovė, medžius išrovė, kiemą išasfaltavo, ir jis tapo automobilių aikštele.
Gyventojai atliekas ėmė mesti ne tik į kieme stovintį konteinerį. V.Jakas pasakojo, kad aplink konteinerį žmonės palikdavo ir stambių nereikalingų daiktų, aplinkui mėtydavosi daug šiukšlių.
„Pamaniau, kad reikia kreiptis į kaimynus ir paprašyti susitvarkyti“, – prisiminė vyras.
Taip virš konteinerio atsirado dailininko ranka parašytas skelbimas.
„Kad kaimynus kas prižiūrėtų, kaip jie elgiasi, priešais konteinerį ant sienos nutapiau katiną. Jį įkurdinau dažais atkurtame lange, kuris buvo užmūrytas. Iš kieme rastų išmestų medinių durų pagaminau langines“, – pasakojo V.Jakas.
Istoriją fiksuoja Pajacas
Vėliau ant į kiemą vedančios tarpuvartės sienos atsirado komikas Ch.Chaplinas ir užrašas „Tik kiemo gyventojams“.
„Tai savotiškas žaidimas, nuo jo užsimezga intriga. Į kiemą gali užsukti visi norintys. Užeina ir benamių. Todėl Ch.Chapliną nutapiau tarsi benamį, o užrašas – tai ironija, pašiepianti žmonių susvetimėjimą, ir kvietimas aplankyti kiemo galeriją“, – pasakojo V.Jakas.
Einančius į kiemą gyventojus ir svečius pasitinkantis Pajacas tarsi fotografuoja praeivius bei namo gyventojus ir juos įamžina.
Kaimynas numezgė užuolaidas
Kiemo kaimynų tokie V.Jako piešiniai nesupykdė. Atvirkščiai, visi staiga pasitempė. Aplink konteinerį šiukšlių jau nesimėto.
„Kaimynai iš karto palaikė Vytenio idėją. Moterys pradėjo ant palangių auginti gėles. Žmonės tapo draugiškesni ir ėmė nuoširdžiau bendrauti“, – sakė V.Jako kaimynas Evaldas Kančelskis.
Pats vyras nunėrė savotiškas užuolaidas ir jas pakabino ant prie namo fasado pritvirtintų dujų vamzdžių.
Kaimynams pradėjus bendrauti, V.Jakas pamažu sužinojo ir apie anksčiau name gyvenusius žmones bei jų likimus. Žmonės jam rodė savo šeimų fotografijas. Taip menininkui kilo mintis kieme ant sienų piešti jų portretus.
Įamžino kiemo fėjos atminimą
Įžengus į kiemą nuo vienos sienos žvelgia nutapytas elegantiškos moters portretas.
„Viena pirmųjų mano idėją palaikiusi kaimynė pasakojo, kad tarpukariu name gyveno jos teta. Moteris buvo labai elegantiška, bet labai griežta. Kaimynė norėjo įamžinti tetos atminimą. Kadangi sužinojau apie moters charakterio savybes, jos portretą nutapiau kiemo prieigose.
Tegul griežtu žvilgsniu seka, ar dori žmonės užeina į svečius“, – pasakojo dailininkas.
Kieme ant kitos namo sienos į kaimynus žvelgia malonaus veido moteris.
Viena kaimynė V.Jakui paskolino anytos fotografiją. Pasakojo, kad ji buvo labai gero būdo, tarsi kiemo fėja. Todėl jos portretas atsirado pačiame kieme ir simbolizuoja gerų žmonių santarvę.
Įgyvendino moters prašymą
Senuose E.Ožeškienės gatvės namuose daugiausia gyveno žydų tautybės žmonės.
Vieną dieną V.Jakas pamatė kieme besisukiojančias 4 moteris. Užkalbintos jos pasakojo, kad atvyko pažiūrėti, kaip atrodo namas ir kiemas, kur viena jų anksčiau gyveno.
Viena viešnių Dita Zupavičienė pasakojo, kad jaunystėje su vyru čia gyveno 1939–1941 metais.
Jos vyras Juda Zupavičius dirbo Kaune veikusio geto policijoje. Vyras sukaupė informacijos apie vokiečių planuojamas operacijas ir informavo apie tai žydų vaikus slėpusius žmones. Vokiečiai reikalavo išduoti vaikų slėptuves, tačiau kankinamas jis to nepadarė ir dėl to buvo nužudytas.
„D.Zupavičienė ne tik papasakojo savo šeimos istoriją. Padovanojo ir savo bei vyro fotografiją, norėjo, kad ją perpieščiau ant sienos“, – pasakojo V.Jakas.
Nuotrauka transformavosi į piešinį, simbolizuojantį portretą ant sudužusios veidrodžio šukės.
Po ja D.Zupavičienės ranka parašytas trumpas tekstas, pasakojantis apie neužmirštamą tragediją.
Kaimynus paragino draugauti
Dar viename portrete įamžintas buvusio namo šeimininko sūnaus Ikos Grinbergo atminimas. Jis 1920–1941 metais gyveno šiame name.
Vyras taip pat buvo Kauno žydų geto policininkas. Tačiau dalyvavo pasipriešinimo pogrindyje. Nieko neišdavęs buvo sušaudytas IX forte.
Šalia galima pamatyti ir nupieštus du berniukus. Jie – jau šiandieninių aktualijų simbolis.
Greta namo su kiemo galerija yra sinagoga ir naujai statomas namas. Sinagogos atstovai kurį laiką konfliktavo su naujojo statinio savininku.
„Pamaniau, kad nupiešęs apsikabinusius vaikinus taip pavaizduosiu, kad kaimynai gali draugauti“, – pasakojo menininkas.
Vyras savo piešinius kuria aliejiniais dažais. Žiemą kūrybos procesas trumpam sustojo.
Dailininkas sakė, kad nori patikrinti, ar dažai atsparūs klimato pokyčiams. Orams atšilus galerija praturtės naujais piešiniais ir portretais.
Užsakovams vis dar trūksta drąsos
Rimas Adomaitis
Architektas
„Gatvės menas pas mus dar nėra pakankamai sumaniai išnaudojama niša. Jei menininkai profesionalūs ir kuria ne tepliones, tokie darbai gali pagyvinti mūsų gyvenimą.
Tačiau reikia atsižvelgti, ant kokių pastatų piešiniai kuriami. Jie neturi užgožti paveldo saugomų pastatų fasadų detalių. Jei tai seni gyvenamieji namai, kurių fasadai dažnai būna apleisti, profesionalūs kūriniai gali puikiai derėti su aplinka, ją papildyti.
Ypač šaunu, kai piešiniai suprantami aplinkiniams, kai pasakoja su jais susijusias istorijas. Tai padidina jų vertę, nes gyventojai patiria gerų emocijų.
Šiuolaikinėje architektūroje gatvės menas populiarus užsienyje. Neseniai teko matyti projektą, kaip jis pritaikytas statant naujus gimdymo namus Olandijoje. Ant fasado atspindėta naujagimių tema.
Lietuvoje tokių pavyzdžių nėra. Užsakovai, finansuojantys naujų pastatų statybą, neturi kūrybinės drąsos. Bijo, ką pamanys aplinkiniai, jei jų pastatas bus kitoks nei visi. Mieliau naudoja brangias atsivežtas apdailos medžiagas, nors dailininkų ir architektų drauge sukurti projektai panaudojant gatvės meno principus tikrai būtų ir pigesni, ir originalesni.“
Gatvės meną kauniečiai pastebėjo
Vaida Venckutė-Nagė
Gatvės meno festivalio „Nykoka“ direktorė
„Profesionalūs menininkai, įvairiomis formomis kuriantys gatvės meną, daro gerą įtaką miestui, fiksuoja jo istoriją, skatina bendruomenę būti neabejingą savo aplinkai.
Meno kūriniais puošti ir gaivinti miesto visuomenines erdves populiaru visoje Europoje. Ypač tai mėgsta daryti Portugalijos, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos didžiųjų miestų menininkai. Kurdami piešinius ant pastatų, jie ne tik puošia miestus. Į kūrybos procesą įtraukiami ir gyventojai.
Lietuvoje gatvės menas dar jaunas. Vilniuje gatvės meno festivalis vyko antrą kartą. Pernai Kaune surengėme pirmąjį gatvės meno festivalį „Nykoka“. Tai buvo menininko Tado Šimkaus ir kitų kūrėjų idėja.
Pagrindinis festivalio tikslas ir buvo pagražinti miestą. Praėjusį pavasarį mieste menininkai ant įvairių pastatų sienų ištapė 5 paveikslus. Miestiečiai juos iš karto pastebėjo ir daugelis įvertino teigiamai.
Praėjusią savaitę sužinojau, kad viena visuomeninė organizacija paskelbė geriausių 2014 metų Kaune vykusių renginių ir reiškinių konkursą. Kauniečiai kaip vieną geriausių projektų siūlė festivalį „Nykoka“. Tai rodo, kad gatvės menas Kaunui reikalingas.“
