„Gal tik taip atrodo, kad žiemą namuose vorų padaugėja. Iš tiesų tai jų nei padaugėja, nei sumažėja ir šylantis klimatas tam įtakos neturi.
Vyksta natūralus procesas, kai kurioms vorų rūšims mūsų namai ar butai yra įprasta gyvenamoji vieta.
Vorai neužmiega žiemos miegu, žiemoja tik jų kiaušinėlių kokonai, iš kurių vėliau išsirita nauji voriukai“, – sakė biologas Algirdas Vilkas.
Kiaušinėlių kokonai, anot jo, paprastai paslepiami gyvenamųjų patalpų plyšiuose, už lovų ar spintų arba apatinėje jų dalyje, lubų kampuose, sandėliukuose, o ne namuose gyvenančių vorų – po medžių žieve, miško paklotėje.
Vorai į namus dažniausiai atkeliauja savo voratinkliais, o daugiausiai jų atsiranda vadinamos bobų vasaros metu.
Vėjo pučiamas voratinklis su jo šeimininku gali nuskristi net keletą kilometrų.
Vorai į namus įlenda pro atvertus langus, duris ar nesandarius jų plyšius, taip pat šių įnamių galima ir atsitiktinai parsinešti su drabužiais ar daiktais.
Mėgsta tamsius ir ramius kampus
„Jiems patinka sausos, šiltos patalpos, bet būtina ir drėgmė.
Vorai mėgsta netvarką, apleistas patalpas. Jie ten jaučiasi puikiai ir jei niekas jų nejudina – priveja begalę tinklų bei išplinta.
Dulkėtos patalpos sukelia alergiją žmonėms, bet tik ne vorams.
Iškrapštytas iš savo mėgstamos vietelės, voras dažniausiai vėl čia sugrįžta ir įsikuria iki kito karto“, – kalbėjo vorų specialistas A.Vilkas.
Mūsų namuose mėgsta apsigyventi ilgakojai virpūnėliai, dvitaškiai ir naminiai brėžiai, naminiai ir plyšiniai kampavoriai bei kitų, daugiau nei septynių rūšių vorai.
Iš viso pasaulyje yra apie 42 tūkstančius vorų rūšių, o Lietuvoje iš jų gyvena tik 500.
A.Vilko teigimu, dėl globalaus klimato atšilimo kasmet mūsų šalyje atsiranda ir po keletą naujų, egzotiškų vorų rūšių.
Tokie vorai paprastai pas mus atkeliauja su vaisiais iš šiltų, pietinių kraštų.
„Lietuvoje jau gerai pritapo prieš kažkiek laiko iš Vidurio Europos atklydęs paprastasis vapsvavoris, kuris jau bando išstumti mūsiškes vorų kryžiuočių rūšis.
Šis į vapsvą panašus voras yra stambesnis už kai kuriuos vietinius vorus, dažniausiai įsikuria saulėtose pakelėse, dykvietėse, miško pakraščiuose bei prie vandens telkinių, o pagrindinis jų maistas yra žiogai“, – sakė A.Vilkas.
Vorai atlieka naudingą darbą
Biologas patikino, kad su namų vorais nereikia kovoti – jie nieko blogo nedaro. Vorai atlieka gerą darbą: namuose išgaudo muses, uodus ir kitus smulkius bestuburius kenkėjus, kurie gali platinti ligas.
„Jei nepatinka voro draugija ar jo paprasčiausiai bijote, reikėtų susukti iš popieriaus tūtelę, įvaryti į ją vorą ir, išnešus į lauką, paleisti“, – kalbėjo pašnekovas.
Lietuvos zoologijos sodo vyriausioji laborantė Vilma Vasiliauskienė taip pat pritarė, jog vorai yra labai naudingi.
„Jei juos išnaikintume, gamtoje turėtume daugybę uodų ir negalėtume prieiti prie vandens telkinių, taip pat iškiltų didžiulė įvairių smulkių kenkėjų platinamų ligų grėsmė“, – sakė ji.
Kadangi vorams nepatinka saulės šviesa ir geras apšvietimas, o patinka ramybė, V.Vasiliauskienės manymu, iškrapštyti juos iš namų nesunku – pakanka kartą per savaitę su šluotele perbraukti visus namų kampus, ypač tamsiausius, mažai matomus.
Šluotelės pagalba pagautus vorus reikėtų įkratyti į kokį stiklainį ar dėžutę ir paleisti į gamtą.
„Nieko blogo neatsitiks, jei vorus ir jų tinklus sutrauksite į dulkių siurblį ar paprasčiausiai sutraiškysite ir išmesite į šiukšlių dėžę.
Tačiau geriau šiais gyviais atsikratyti aplinkai draugiškais būdais“, – kalbėjo V.Vasiliauskienė.
Jei jau namuose tinklus mezga voras, reikia ieškoti priežasties, kas gi jį čia atviliojo.
Paprastai vorai ilgam įsikuria ten, kur randa pakankamai maisto sau ir savo palikuonims. O minta jie drugiais, uodais, musėmis, bitėmis, kitais vabzdžiais bei jų lervomis.
Yra be ausų, tačiau turi net aštuonias akis
A.Vilko teigimu, vorų nereikia bijoti, tačiau nereikėtų pamiršti, jog visos gyvos būtybės iškilus pavojui ginasi. Taip elgiasi ir vorai.
Kai kurie jų turi gana stambias cheliceras, kuriomis gali įdrėksti, sukeldami skausmą ar baimę.
„Vorų cheliceros yra sudarytos iš dviejų narelių: storo plataus pamatinio ir nagelio. Pamatiniame narelyje yra stiprūs raumenys, judinantys nagelį ir nuodų liauka su latakėliu.
Ramybės būsenoje nagelis būna prisiglaudęs prie pamatinio narelio ir glūdi griovelyje, kurio priekiniame ir užpakaliniame pakraštyje yra įvairaus dydžio ir formos danteliai.
Cheliceromis vorai pagauna ir sulaiko grobį, patelės jomis nešioja kokonus.
Kad skaudžiai neįdrėkstų, geriau neerzinti ir neimti į rankas storažandžio, juostuotojo ar paprastojo plūdvorio, tamsiarudžio naktinuko ir kai kurių stambių kryžiuočių rūšių vorų“, – kalbėjo A.Vilkas.
Vorai gerai mato, nes turi aštuonias akis. Tiesa, vaizdas nėra toks ryškus, bet jiems užtenka. O šokliavoriai net sugeba akis pakreipti.
Vorai neturi ausų, o girdi ant jų kojų esančių labai plonyčių plaukelių pagalba. Jų kraujas bespalvis, daugumos gyvenimo trukmė yra iki vienerių, o kai kurių rūšių – ir iki ketverių metų.
Viena patelė gali padėti nuo keliasdešimt iki kelių šimtų kiaušinėlių, iš kurių maži voriukai dažniausiai išsirita pavasarį arba vasarą.
Verpia skirtingus voratinklius
Įdomu tai, kad pagal nunertą voratinklį galima tiksliai įvardinti, kurios rūšies voras yra jo šeimininkas.
Pavyzdžiui, sienų ir lubų susikirtimo kampuose tankius kupolo formos tinklus neria ilgakojis virpūnėlis, labai skylėto tinklo, nuo kurio atskiri lipnūs siūlai eina į apačią autorius yra dvitaškis brėžius, o tinklą, susidedantį iš vamzdelio formos slėptuvės ir plokščios gaudymo dalies, kur susipanioja vabzdžiai, stato vienas iš didžiausių ir labiausiai į akis krentančių vorų – plyšinis kampavoris.
„Vorai poilsiauja. Tam dažnai nusiveja slėptuves, urvelius, kuriuose ramiai sau tūno „signaliniu“ siūlu prisitvirtinę prie gaudomojo tinklo – voratinklio. Pakanka kokiam vabzdžiui užkliūti už voratinklio ir voras iš savo buveinės tuoj pat atskuba, apveja tinklu savo auką, suleidžia jai nuodus su virškinamaisiais fermentais ir palieka.
Po pusvalandžio voras sugrįžta ir išsiurbia savo grobio syvus – belieka tik vabzdžio kiauteliai, kūnas, chitininė danga, kuria dar voras panaudoja apkaišydamas savo būstą ir taip pasislėpdamas nuo pašalinės akies.
Visi vorai yra plėšrūnai, tai vieninteliai gyvūnai, kurių virškinimas yra išorinis“, – teigė A.Vilkas.
Pasak jo, vorų elgsena gana sudėtinga – jų dauginimosi metu, statant guolį ar voratinklį, gaudant grobį, galima išvysti įdomius reiškinius, taip pat pas vorus yra labai gerai išvystyti tinklų statymo, medžioklės bei rūpinimosi jaunikliais instinktai.
Norite tikėkite, norite – ne
Jau ne vieną šimtmetį daugybėje pasakų ir legendų voras yra pristatomas kaip laimę nešantis gyvis.
Šis senas prietaras, perduodamas iš kartos į kartą, gyvuoja ir iki šių dienų. Daugelis, išvydę savo namuose vorą, tiki, jog tai – sėkmės ženklas.
Manoma, jog name ar bute įsikūręs voras padeda jo gyventojams atsikratyti kvailų minčių, išvengti barnių.
Taip pat tikima, jog pagal voro elgesį galima nuspėti, kokie artimiausi metu bus orai. Jei voras spaudžiasi į kampą – lauk stipraus vėjo, o jei mezga tankų voratinklį – artėja sausros metas.
Svarbu ir tai, kuriuo paros metu pamatysite vorą. Pavyzdžiui, ryte pastebėtas ropojantis voras laikomas blogu pranašu. Tą dieną reikėtų atsisakyti svarbių darbų, nepriimti jokių sprendimų, kadangi rezultatai nebus naudingi. O štai popietę namuose sutiktas voras neša sėkmę
Dar reikėtų atkreipti dėmesį ir į voro judėjimo kryptį. Jei į žmogaus pusę – lauk pelno, o jei į priešingą – bus nuostolių ar nenumatytų išlaidų.
Kur voras, ten yra ir jo voratinklis. Tikima, kad nuo lubų voratinkliu nusileidęs ir kam nors iš namiškių virš galvos pakibęs voras praneša apie namus aplankysiantį netikėtą svečią arba netrukus pasieksiantį laišką su džiugia žinia. Jei voratinklį voras numezgė virš lovos, joje miegančio žmogaus laukia meilės nuotykis.
Būna atvejų, kai drąsus voras nusileidžia tiesiai būsto šeimininkui ant galvos. Tai geras ženklas, pranešantis, kad gausite dovanų. Jei nusileisdamas voras pasirinko jūsų ranką – bus piniginių įplaukų. Na, o jei voras nutūpė ant pietų stalo – gero nelauk. Šis prietaras skelbia, jog namai ir jų šeimininkai įgijo naują slaptą priešą. Blogas ženklas, jei voras pakibo virš namų slenksčio. Tai reiškia, kad kažkas iš namiškių greitai mirs.
Yra nemažai prietarų ir apie gamtoje sutinkamus vorus. Manoma, jog ryte pamatytas voras pranašauja apie artėjančius gerus įvykius žmogaus gyvenime. Jei išvydote vorą voratinklyje, sustokite ir sugalvokite norą. Jei tikėti liaudiškais pastebėjimais, jis būtinai išsipildys. Na, o jei žingsniuodami mišku, nepastebėjote ir įsipainiojote į voratinklį – laukite nemalonumų. To išvengti gali padėti čia pat, iškart pasakyti žodžiai: „Tai ne man“.
