Dažniausiai siūloma pomidorus į nuolatinę auginimo vietą šiltnamyje sodinti gegužės pirmąją dekadą. Tuomet dirva būna pakankamai įšilusi. Jei žemės temperatūra nesiekia 10 laipsnių, pasodintų pomidorų augimas sustoja, augalai skursta ir ankstyvesnio derliaus neverta tikėtis.
Viena galimybių greičiau sušildyti žemę šiltnamyje – palaikyti ją uždengus juoda polietileno plėvele.
Dar amžinas rūpestis – netikėtos pavasarinės šalnos. Kadangi dažniausiai šalnos naktimis būna per sodų žydėjimą, vertėtų dar šiek tiek luktelėti arba ne visus daigus į šiltnamius sodinti.
Jei šiltnamis prie namų, o nes sodo bendrijoje ar sodyboje, kurią aplankote tik savaitgaliais, į šiltnamį ir anksčiau galima pasodinti kelis ankstyviausius daigus, o likusius laikyti šiltnamyje dar augančius vazonuose. Tuomet išgirdus apie prognozuojamas šalnas, daigus galima parsinešti į šiltesnę patalpą, o likusius pabandyti nuo nušalimo apsaugoti.
Pastariesiems daigams nakčiai galima padaryti „tuneliukus“ – įsmeigti lankus ir apgaubti keliais sluoksniais daržo plėvelės (dieną šią apsaugą reikia nuimti), netoli augalų sudėti butelius su karštu vandeniu. Populiarus būdas – pernakt deginti kapams skirtas žvakes. Kelis pomidorus nuo stiprių šalnų galima apsaugoti, tačiau jei jų prisodintas jau visas šiltnamis – misija sudėtinga.
Pomidorai sodinami arba įprastai – statmenai, arba guldomi. Pastarasis sodinimas ypač rekomenduojamas išstypusiems, silpniems daigams. Taip sodinami daigai paguldomi viršūnėmis į šiaurę ir jų kamienai iki pirmųjų tikrųjų lapų užpilami žemėmis. Jau po kelių dienų daigai, lenkdamiesi į pietinę saulę, nuo žemės pasikelia. Tuomet juos laikas pririšti prie atramų. Paguldyti daigai išleidžia daugiau papildomų šaknų ir vėliau sėkmingai auga.
Sodinant įprastai, pomidorus taip pat galima įkasti iki pirmųjų tikrų lapelių, kad jie suformuotų geresnį šaknyną.
Nereta daržininkų klaida – per tankiai susodinti pomidorų daigai. Kol jie nedideli, vietos tarsi ir užtenka, tačiau vėliau suauga tarsi miškas, į kurį dažniau įsisuka ligos.
Jei auginate žemaūgius, mažai besikrūmojančius pomidorus, tarp jų gali užtekti ir 30 cm atstumo, tačiau tarp aukštaūgių vertėtų palikti bent po 60 cm tarpus. Verta pomidorus sodinti šachmatine tvarka – vėliau bus patogiau pasiekti kiekvieną augalą.
Sodinant taip pat reikėtų žinoti, kokio aukščio auga vienos ar kitos veislės pomidorai. Žemiausiose šiltnamio vietose reikia sodinti žemaūgius (determinantinius), o arčiau vidurio, kur šiltnamis aukščiausias – aukštaūgius. Jei šie galiausiai pasiekia stogą, galima pririšus auginti horizontaliai. Į duobes prieš pomidorų sodinimą galima įdėti natūralių trąšų – perpuvusio mėšlo, sutrintų kiaušinių lukštų, kaulamilčių ar žuvies miltų (ar kelias katinui neatiduotas žalias žuveles). Tinka ir Kalifornijos sliekų pagamintas humusas, tačiau jo reikia dėti taip pat saikingai – maždaug porą saujų.
Galima naudoti ir pomidorams tinkančias kompleksines trąšas. Tačiau tuomet vertėtų įsiminti, kad skirtingomis augalo augimo stadijomis jiems reikalingas skirtingas azoto, fosforo ir kalio (N-P-K) kiekis. Vegetacijos pradžioje rekomenduojamas NPK santykis 13-40-13, o pabaigoje 8-11-35. Iki žydėjimo pomidorams tręšti tinka kompleksinės trąšos, kuriose NPK 13-40-13 ( t.y., daugiausia fosforo), o po žydėjimo reikėtų rinktis trąšas su didžiausiu K (kalio) skaičiumi.
Pasodintus į šiltnamį pomidorus profilaktiškai nuo ligų galima nupurkšti atskiestu pienu su jodu. Į kibirą vandens (10 litrų) reikia įpilti 1 litrą nugriebto natūralaus (nepasterizuoto) pieno ir įlašinti 20 lašų jodo.
Pirmą kartą po pasodinimo, per kurį daigai gausiai palaistomi, jie neliejami 7-10 dienų. Vėliau – priklausomai nuo temperatūros. Kad viršutinis žemės sluoksnis nesukietėtų, galima palaisčius augalus mulčiuoti sausa žeme ar durpe. Gruntas birus ir pralaidus orui bus ir tuomet, jei šiltnamį nuolat mulčiuosite nupjauta žole, šienu ar šiaudais. Bet apie tolimesnį pomidorų auginimą – kitą kartą.
