Karštis stogą kelia

Celsijaus stulpeliui vasarą šoktelėjus aukščiau kai kuriuose namuose pasidaro karšta kaip pirtyje. Net ir uždengus langus nuo tiesioginių saulės spindulių, temperatūra viduje tampa tokia pati ar net aukštesnė nei lauke. Kodėl taip yra? Specialistų teigimu, namų prikaitimui ypač didelę įtaką turi netinkamai pasirinkta ir įrengta stogo konstrukcija – tokiu atveju saulės įkaitintas stogas ilgam prišildo namus.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

May 11, 2015, 11:21 AM, atnaujinta Jan 4, 2018, 7:41 AM

Neteisinga stogo konstrukcija lemia šiltnamio efektą

Vidas Jaškauskas, Šiaulių valstybinės kolegijos Aplinkos ir statybos inžinerijos studijų katedros lektorius pažymi, kad vasarą šlaitinis stogas yra naudingesnis nei sutapdintas dėl geresnių vandens nutekinimo savybių ir mažesnio saulės šilumos perdavimo į patalpas. Visgi palėpėse gyvenamąsias patalpas įsirengę namų savininkai susiduria su karščio problema.

Specialistas teigia, kad pastato įkaitimą iš esmės lemia jo termoizoliacija – jeigu besiribojančios su išore pastato konstrukcijos yra tinkamai įrengtos ir apšiltintos, tuomet nepageidaujamo namo įkaitimo vasarą bus išvengta.

Stogo dangos skirtingai reaguoja į karštį

Anot V. Jaškausko, netinkama stogo danga gali pakenkti visos stogo konstrukcijos funkcionalumui, todėl reiktų rinktis dangas, kurios yra atsparios atmosferiniam poveikiui: temperatūrų skirtumams, drėgmei. Pavyzdžiui, šiuo metu metaliniai stogai Lietuvoje yra vieni populiariausių – gražiai atrodo, turi didelę spalvų ir formų įvairovę. Visgi dėl savo fizinių ir cheminių medžiagos savybių jie turi daug trūkumų.

„Visiems yra puikiai žinomas fizikos dėsnis, kad šildomas metalas plečiasi. Metalinė stogo danga dėl temperatūros svyravimų nuolatos juda. Net lengvas brizas ar užslinkęs debesis gali lemti stogo dangos traukimąsi. Temperatūrai pakilus 10 laipsnių, 20 metrų ilgio metalo lakštas pailgėja 20 centimetrų. Todėl metalinis stogas, siekiant ilgesnio jo tarnavimo laiko, privalo turėti itin geras jungtis, kurios suteiktų laisvą judėjimą. Kitu atveju stogas pasidaro nesandarus, ima rūdyti, o izoliacinė medžiaga sudrėksta ir praranda savo savybes“.

Be to, stogdengiai akcentuoja, jog metalinius stogus karštomis dienomis dengti yra labai sunku – tai panašu į prisilietimą prie visą dieną saulėje stovėjusio automobilio.

Stogai ima minkštėti

Lietuvoje šlaitiniams stogams dengti dar naudojamos dviejų tipų bituminės dangos – bituminiai lapai ir prilydoma danga. Bituminiai stogai, V. Jaškausko pasakojimu, gerai izoliuoja karštį, tačiau pats bitumas dėl aukštos temperatūros pradėda skystėti – panašiai kaip vasarą suminkštėja asfaltas.

Kadangi bituminiai lakštai yra minkšti, juos montuojant į kiekvieną lapo bangą reikia įkalti po vinį, o į kai kurias bangas netgi po dvi, priešingu atveju lakštai nepageidaujamai susibanguos. Tuo tarpu į pluoštinio cemento lakštus užtenka viso labo dviejų vinių. „Kuo daugiau jungčių, tuo didesnė nesandarumo grėsmė“, – sako Šiaulių valstybinės kolegijos Aplinkos ir statybos inžinerijos studijų katedros lektorius.

Kitos stogų dangos – banguoti lakštai (kitaip dar populiariai vadinami šiferiu), čerpės – tokių savybių kaip metaliniai ir bituminiai stogai neturi. Banguoti lakštai, gaminami iš natūralių medžiagų: cemento, celiuliozės, kenksmingąjį asbestą pakeitusios pluoštinės armuojančios medžiagos PVA bei stabilumą užtikrinančio silamo, pasižymi gera šilumos izoliacija, todėl per karščius nesukelia minėtų problemų.

Renkantis stogo dangą būtina pasirūpinti ventiliacija

V. Jaškausko teigimu, stogo ventiliacija yra labai svarbi – ji iš namo konstrukcijų ir apšiltinimo medžiagos pašalina perteklinę drėgmę. „Jei ventiliacija nėra pakankama, stogo konstrukcijos dėl susikaupusios drėgmės greičiau sensta, o termoizoliacinė medžiaga praranda savo savybes. Tuomet ima kauptis grybeliai ir pelėsiai, kurie yra kenksmingi žmogaus sveikatai“, – pažymi specialistas.

Metalinių stogų dangų lakštų sujungimai nepraleidžia oro, todėl toks stogas reikalauja papildomos ventiliacijos įrengimo. Padidinta ventiliacija, pasak specialisto, yra būtina ir dėl apatinėje metalinių lakštų pusėje besikaupiančio kondensato. Stogo dangose, turinčiose geresnes šilumos izoliacines savybes, šios problemos nėra.

Prilydoma stogo danga šlaitiniams stogams Lietuvoje, dar žinoma kaip „mida“, yra visai nelaidi vandens garams ir montuojama ant plokštės, o tokiems stogams taip pat būtina tinkamai sumontuota ventiliacija.

Difuziškumu, tai yra, vandens garų praleidimu, pasižymi banguoti lakštai, todėl stoge, dengtame jais, nesikaupia drėgmės kondensacija. Čerpės taip pat nekaupia drėgmės kondensato, nes jos sumontuojamos taip, kad netrukdytų sklisti orui.

Stogai – pagal regiono specifiką

Nusprendus renovuoti nuosavą namą reikia skirti dėmesio kokybiškam stogui, kuris vasarą padėtų būstui neprikaisti, o žiemą – išlaikytų šilumą namuose, todėl renkantis stogų dangą labai svarbu įvertinti ir regiono klimato sąlygas. Stogo konstrukciją veikia labai daug išorinių poveikių – temperatūros svyravimai, drėgmė, rūgštūs lietūs, taip pat ir tenkančios apkrovos – į visą tai būtina atsižvelgti.

Banguoti lakštai, keraminės ar betoninės čerpės – nėra tokios jautrios karščiui ir vėjui, taigi nesukelia tiek nepatogumų, kiek kitos dažniausiai naudojamos stogų dangos. Tiesa, keraminės čerpės yra brangesnės, o betoninės turi nemažą svorį. Todėl vienas iš tinkamiausių ir patogiausių variantų – banguoti lakštai, kurie yra atsparūs ultravioletiniams spinduliams, ugniai, pelėsiams ir įvairiems kenkėjams, be to juose vyksta drėgmės savireguliacija, todėl tokiems stogams nereikia brangios ventiliacinės sistemos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.