Yra upės, ežero, jūros, karjero, taip pat plautas, sijotas, kvarcinis, stiklo, dirbtinis, statybinis ir dar kitokių pavadinimų bei įvairios paskirties smėlis, tačiau niekur nerasite vaikiško, vaikams skirto smėlio.
Pasirodo, Lietuvoje nėra jokio oficialaus dokumento, numatančio, koks smėlis turi atkeliauti į vaikų smėlio dėžes, kaip tos dėžės turėtų būti įrengtos bei kaip tas smėlis jose prižiūrimas.
Nėra atliekami ir privalomi smėlio tyrimai. Smėlį kasančioms ir juo prekiaujančioms įmonėms privalu tikrinti tik jo radiacinį saugumą.
Reikalavimai – tik vaikų darželių smėliui
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra nustatyti tik visuomenės sveikatos saugos reikalavimai vaikų darželiuose esančioms smėlio dėžėms. Smėlis jose turi būti keičiamas ir atnaujinamas kasmet bei pagal epidemiologines reikmes – nustačius askaridžių, plaukagalvių, toksokarų kiaušinėlius.
Be to, smėlis turi būti perkasamas pagal poreikį, o smėlio dėžės turi būti apsaugotos nuo užteršimo – reikėtų jas uždengti.
Smėlio dėžėse mėgsta pasikapstyti tiek naminiai, tiek laukiniai gyvūnai, o žiemą čia gali įsikurti pelės. Toks smėlis – pavojingas vaikų sveikatai.
Paprastai įmonės, parduodančios smėlį, dažnai būna atlikusios ir jo parazitologinius tyrimus bei su smėliu pirkėjui turėtų įteikti laboratorinių tyrimų protokolus, tačiau tai nėra taisyklė – nes to daryti įmonių niekas neįpareigoja.Nėra reikalaujama atlikti ir smėlio tyrimus dėl jame esančių priemaišų, chemikalų.
Skundų dėl smėlio negavo
Vilniaus Visuomenės sveikatos centro (VSC) specialistai rekomenduoja smėlį pirkti iš įmonių ar parduotuvių, o ne patiems jį rinkti iš bet kur.
„Smėlis turi būti švarus, be šiukšlių, be akmenų, be priemaišų, neužterštas parazitais ar cheminėmis medžiagomis. Taip pat reikėtų pasirūpinti, kad smėlio dėžė būtų dengiama ar kaip nors kitaip apsaugota nuo taršos“, – patarė VSC Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Kaušylienė.
Jos teigimu, už vaikų žaidimo aikštelių įrengimą daugiabučių rajonų kiemuose ir jų priežiūrą yra atsakingos savivaldybės ir seniūnijos.
Kadangi dokumento, numatančio individualių namų kiemuose ar daugiabučiuose rajonuose esančių smėlio dėžių įrengimą ir smėlio priežiūrą, nėra, visuomenės sveikatos specialistai rekomenduoja vadovautis tais pačiais reikalavimais, kaip yra prižiūrimos ir vaikų darželių teritorijose esančios smėlio dėžės.
Keisti reikėtų po kiekvieno žiemos „Mūsų smėlį perka vaikų darželiai, gyvenamųjų namų bendrijos.
Jis yra natūralus, švarus, smulkus, gamtinis žvirgždo smėlis, iškastas iš 6 – 8 metrų gylio ir išsijotas ore, nenaudojant jokių cheminių regentų.
Jis yra žymiai saugesnis nei paplūdimio smėlis Palangoje, ant kurio bėgioja šunys ir voliojasi žmonės“, – sakė bendrovės „Pagirių nesta“ generalinis direktorius Janis Karolis Briedis.
Pasak jo, smėlis vaikų smėlio dėžėse nėra amžino naudojimo, tad jį reikėtų keisti nauju po kiekvienos žiemos, ypač dėžėse, esančiose viešo naudojimo vietose.
„Smėlis užsineša dulkėmis, nuo aplinkos poveikio pasikeičia ir jo spalva“,- sakė J.K.Briedis.
Viena tona itin smulkaus, iš iki 0,1 milimetrų dydžio mineralinių grūdelių susidedančio smėlio bendrovėje „Pagirių nesta“ kainuoja apie 4.60 eurų.
Netoli Vilniaus esanti įmonė nuosavo transporto smėliui vežioti neturi, tad pirkėjams tuo reikėtų pasirūpinti patiems arba, jei pageidauja, smėlis į vietą bus atvežtas bendrovės samdytu transportu.
Vienai smėlio dėžei paprastai reikia nuo 70 iki 470 kilogramų smėlio, nelygu, koks dėžės dydis, o supilto smėlio sluoksnis turėtų būti ne mažesnis nei 15 centimetrų.
Pigiausias smėlis – arčiausiai esantis
Ukmergės rajone įsikūrusios bendrovės „Ukmergės versmė“ direktorius Gintaras Gladkauskas patarė smėlį pirkti kuo arčiau, kad kuo mažesniu atstumu reikėtų jį vežti iki vietos.
„Racionalus yra 30 kilometrų atstumas. Iš toliau vežti neapsimoka, nes atvežimo išlaidos bus didesnės už paties smėlio kainą“, – sakė G.Gladkauskas.
Jonavos rajone esančios bendrovės „Rizgonys“ direktorius Vytautas Maslauskas taip pat patikino, kad sąlyginai labai pigus smėlis labai išbrangsta dėl atvežimo kainų. „Dažniausiai žmonės perka 300 – 400 kilogramų smėlio ir parsiveža jį pakrovę į lengvojo automobilio priekabą“, – pastebėjo jis.
Kaip patikrinti, ar smėlis bus tinkamas vaikų žaidimams? „Reikia paimti saują smėlio ir suspausti. Jei atlenkus pirštus ant delno lieka „figūrėlė“ – smėlis yra kokybiškas, nes gerai sukimba“, – patarė V.Maslauskas.
