„Labai malonu svečiui siūlant paragauti kokį patiekalą pridurti, kad tai užauginome ir nuo pat daigelio iki patiekimo ant stalo viskuo rūpinomės patys, – džiaugiasi ūkiu restorano bendraturtis Romas Zakarevičius. – Tuo pačiu stengiamės kompensuoti ir tai, ko negalime nusipirkti lietuviškose parduotuvėse. Tarkime, mes galime svečius stebinti violetinėmis ar juodomis morkomis, baziliko lapeliais, ant kurių yra raudonų taškelių, spalvotai dryžuotais burokėliais ar kitais netikėtais deriniais. Daug galimybių atsiveria, viską auginant ir renkantis patiems.“
Gervuoges, avietes, šilauoges, serbentus, braškes ir tręšnes – visas šias uogas jie taip pat užsiaugina patys. Praėjus sezonui jas užšaldo ar gamina uogienes. Todėl kiekvieną rytą savo viešbučio svečiams gali pasiūlyti net šešias – septynias jų rūšis. Ir ne tik tradicinių, bet ir įdomesnių uogienių, pavyzdžiui, žaliųjų pomidorų.
R. Zakarevičius pasakojo, kad jam patinka eksperimentuoti ir išmėginti vis naujas uogų veisles: „Štai vienos braškės neprigijo, o pora rūšių aviečių pasiteisino net su kaupu. Kasmet turime didžiulį šilauogių derlių. Jos net užšaldytos visuomet skanios, kaip šviežios. Iš gudobelių, šermukšnių, putino uogų gaminame ekstraktą, darome ištraukas. Taip pat turime didelį gervuogyną. Nesuprantu, kodėl jos taip retai auginamos Lietuvoje – tai yra fantastinė uoga, puikiai tinkanti tortams ir konditerijai. Gal dėl to pas mus tortai visai kitokie, nei kitur. Naudojame daug natūralių priedų ir tai stipriai keičia patiekalo skonines savybes.“
Dar vienas radinys ūkyje – šeši bičių aviliai. R.Zakarevičius pats nespėja jų prižiūrėti, tačiau džiaugiasi, kad per metus gauna net pora šimtų kilogramų trijų rūšių medaus. Pienių, liepų, miškų ar gėlyno medus skiriasi ne tik spalva, bet ir skoniu bei savybėmis.
Ekologinio ūkio reikalavimai gana griežti, todėl saugoti augalus nuo ligų ir juos tręšti tenka natūraliais būdais.
„Susipažinau su visais kaimo atributais: kompostu, mėšlu, natūraliomis trąšomis, kaulų miltais... Su kenkėjais ir ligomis taip pat kovojame natūraliais būdais: dilgėlių koncentratų, pelenų ekstraktų, pavyzdžiui pomidorus nuo bakterinių ligų saugome purkšdami pienu. Džiaugiuosi, kad šiais laikais internetas pilnas įvairiausių patarimų ir informacijos – tik mokykis“, pasakojo ūkiu besirūpinantis R. Zakarevičius.
Anksčiau šį ūkį prižiūrėdavo samdoma moteris, tačiau jai išėjus į pensiją atsakomybę prisiėmė R.Zakarevičius, jam talkina dar trys žmonės.
„Man patinka ši veikla. Mėgstu eksperimentuoti, mėginti naujas uogų veisles, stebėti, kaip jos auga, ar prigyja. Tai veikla, kurios klodai beribiai. Kiekvieną dieną gali atrasti ir išmokti ką nors nauja, negirdėta. Darbo yra daug ir jis labai įdomus,“ – teigė nemažai laiko ūkyje praleidžiantis verslininkas.
Paklaustas, kaip spėja suktis tarp visų verslų ir vietų – pradedant „Stiklių“ viešbučiu, restoranu, alude, kokteilių baru „Glory Bar“ ir legendine kulinarija „Ponių laimė“, baigiant daug priežiūros reikalajančiu ekologiniu ūkiu, jau beveik penkiasdešimt metų šiame versle nardantis vyras nusišypso: „Visų pirma, džiaugiuosi, kad esu ne vienas.
Mums lengviau, nes su Anna ir Aleksandru Ciupijais bendrais rūpesčiais ir džiaugsmais dalijamės jau daug metų. Per visą tą laiką supratau paprastą, tačiau tuo pačiu ypatingą paslaptį – svarbiausia mylėti darbą. Jei jau pradėjai, turi atsiduoti tam visu šimtu procentų.“
