Kaip nuo kaitros apsaugoti namus? 6 naudingi patarimai

Į Lietuvą atslinkus karščio bangai žmonės nežino, kur dėtis ir griebiasi įvairių apsisaugojimo nuo kaitros priemonių – geria vandenį, slapstosi šešėliuose, o medikai rekomenduoja dienos metu tiesiog likti namuose.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jun 12, 2015, 9:17 PM, atnaujinta Nov 22, 2017, 7:28 PM

Bet ne visuomet nuosavi namai tampa prieglobsčiu nuo kaitros – neretai dėl tokių neapgalvotų detalių kaip karščiui laidus stogas ar tamsių spalvų interjeras viduje gali tapti karščiau nei lauke. Specialistai teigia, kad namus paversti atsparesniais karščiui ir tiesioginiams saulės spinduliams gali korekciniai sprendimai.

„Su didžiausiomis karščio sukeltomis problemomis dažniausiai susiduria tie žmonės, kurių namuose įrengti didžiuliai į pietus ir vakarus orientuoti langai ar vitrinos, – teigia kompanijos „Rockwool“ techninis vadovas Andrius Buska. – Tačiau ne mažiau karštis vargina ir kitus, kurie nepagalvojo pasirūpinti šilumai atspariomis ir tiesioginius saulės spindulius sulaikančiomis konstrukcijomis ar įrenginiais. Todėl itin svarbu žinoti bent pagrindinius nuo kaitros gelbėjančius sprendimus.“

6 dalykai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį norint namuose palaikyti optimalią temperatūrą.

Langai. Norint apsaugoti patalpą nuo karščio, galima įmontuoti specialų apsauginį stiklą, kuris vadinamas saulės kontrolės stiklu. Dar vienas būdas, ypač tinkantis tiesioginiams saulės spinduliams, patenkantiems pro stoglangius, – speciali stiklo plėvelė. Plėvelė šiek tiek užtamsina stiklą ir leidžia išlaikyti kiek vėsesnę kambario temperatūrą nei įprasta. Jei namuose  sumontuotos vitrinos ar ištisinis stiklo fasadas, tuomet galima įrengti ir dvigubą stiklo konstrukciją su pakankamu atstumu (maždaug 60 cm) tarp gretimų stiklų.

Stogas ir sienos. Seniai žinoma, kad namo stogui tenka didžiausias saulės spindulių kiekis, todėl individualiuose namuose gyvenantys žmonės pastebėjo, jog norint sumažinti patalpų įkaitimą ypač svarbu apsaugoti stogą, – čia šiek tiek gelbėja molinės ar betoninės čerpės, kurios įkaista mažiau. Taip pat moksliniais tyrimais nustatyta, kad stogo konstrukcijoje po danga įrengus šilumą atspindintį sluoksnį galima kur kas sumažinti viso stogo įkaitimą ir šilumos perdavimą į patalpas.

Dėl prasto šilumos laidumo akmens vata nepraleidžia kaitros iš lauko ir pristabdo šilumos skverbimąsi nuo įkaitusių namo paviršių (stogo ir sienų) į patalpas. Dėl sąlyginai didesnio tankio akmens vatos izoliacija yra masyvesnė, pasižymi pakankama šilumine talpa. Dėl šių priežasčių konstrukcija įkaista per ilgesnį laiką, tad vienas optimalių sprendimų – namo stogą izoliuoti akmens vata.

Patalpų vėdinimas. Be abejo, norint patalpoje užtikrinti komfortiškas sąlygas, neapsieinama be oro kondicionieriaus ir vėdinimo atidarius langus. Svarbu žinoti, kad esant karštiems orams patalpa vėdinasi tik tuomet, kai namuose trumpai padaromas stiprus skersvėjis. Padarius skersvėjį, rekomenduojama saugoti sveikatą ir vėdinamoje patalpoje tuo metu nebūti. Taip pat nepatariama nakčiai palikti įjungto oro kondicionieriaus ir ventiliatoriaus.

Pastelinės spalvos. Žinome, kad žmogus, dėvėdamas šviesius drabužius, mažiau įkaista, tačiau ar pamąstoma apie praktiškas namo konstrukcijų ir interjero spalvas namuose? Jeigu namas, kuriame gyvenate, yra juodas, greičiausiai nepulsite jo perdažyti termometro stulpeliui šoktelėjus aukštyn, tačiau verta pagalvoti apie pastelinių spalvų langų uždangalus, kilimus, baldų užtiesalus ir t.t.

Augalija. Betonas turi savybę sugerti šilumą, kuri kartu išspinduliuojama į orą, tad kuo aplink namą daugiau augalijos ir mažiau asfalto, tuo vėsiau tiek dieną, tiek naktį. Namus nuo karščio puikiai gelbėja ant išorinių sienų lipantys vijokliai ir šešėlį metantys medžiai.

Apsauginiai priedai. Be visų šių pagrindinių priemonių, yra ir kelios papildomos, kurios padės namuose išlaikyti malonią temperatūrą. Geriau nei paprastos užuolaidos nuo saulės spindulių apsaugo medinės ar tvirtos medžiagos ritininės užuolaidos ir žaliuzės, o nuosavus namus gelbėja lauko pusėje įrengtos langinės ir markizės (stogeliai virš langų).

A.Buska teigia, kad yra įvairių priemonių, padėsiančių sumažinti patalpų įkaitimą, tačiau pabrėžia, jog iš anksto apgalvoti sprendimai yra patys efektyviausi ir greičiau bei pigiau įgyvendinami.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.