„Populiarėjanti atliekų rūšiavimo tendencija Lietuvoje gyventojus skatina taip pat ieškoti įvairių būdų kaip tinkamai tvarkyti ir žaliąsias atliekas, kurios dar gana dažnai tampa opia problema atliekų tvarkytojams, – tikino didžiausios Lietuvoje ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vykdančioji direktorė Daiva Skrupskelienė. – Netgi užsiimdami kasdieniais lauko darbais gyventojai turėtų neužmiršti pagrindinių antrinių žaliavų rūšiavimo principų, kurie padės ne tik išvengti atliekų tvarkymo klaidų, bet ir suteiks apčiuopiamą naudą.“
Geriausia išeitis – kompostavimas
D. Skrupskelienės teigimu, prasidėjus aplinkos tvarkymo darbų sezonui namų ūkiuose susidaro ypač dideli žaliųjų atiekų – nupjautos žolės, sausų lapų, nukarpytų šakų, pjuvenų, supuvusių sodo vaisių, dažniausiai obuolių, įvairių daržo augalų liekanų bei nuvytusių gėlių kiekiai, kurie dėl gyventojų neapdairumo atsiduria mišrių komunalinių atliekų konteineriuose, o dar blogiau – sąvartynuose arba yra sudeginami.
„Netinkamai šalinamos žaliosios atliekos didina gaisrų pavojų, sukelia nemalonius kvapus, vandens ir dirvožemio užterštumą, sudaro palankias sąlygas daugintis infekcijų bei virusų sukėlėjams, todėl apgalvotos aplinkos tvarkymo priemonės gali tapti daugelio aplinkosaugos problemų sprendimu“, – sakė D. Skrupskelienė.
Aplinkos tvarkymo ekspertai vieningai sutaria, kad naudingiausias žaliųjų atliekų utilizavimo būdas – kompostavimas. Natūraliomis sąlygomis pagamintas produktas yra vertinga organinė trąša nualintam dirvožemiui atgaivinti, atstatyti maistingųjų medžiagų balansą bei puiki alternatyva jame susikaupusių kenksmingų medžiagų šalinimui cheminėmis priemonėmis.
„Kaip neįmanoma prižiūrėti daržo be kastuvo, taip neįmanoma užauginti gero derliaus be komposto, – sakė bendrovės „Juknevičiaus kompostas“ direktorius Andrius Juknevičius. – Pasirinkę šį atliekų tvarkymo būdą, turėsite galimybę perdirbti daugiau kaip 50 procentų organinių atliekų, taip sumažindami atliekų tvarkymo kaštus ir be papildomų investicijų padidindami dirvos derlingumą. Taip pat toks atliekų panaudojimas gali būti prilyginamas jų vengimui – atliekos nebepatenka į bendrą srautą, todėl nebereikia rūpintis jų šalinimu ar perdirbimu, sutaupoma vietos.“
Geriausias laikas pradėti kompostuoti – pavasarį arba vasaros pabaigoje – rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais.
Svarbu – tinkamas deguonies ir drėmės santykis
Pagrindinės sąlygos, svarbios kokybiško komposto paruošimui užtikrinti yra tinkamas deguonies ir drėgmės santykis, pakilusi temperatūra, todėl gyventojų patogumui gali būti naudojami specialūs kompostavimo konteineriai. Juose galima šalinti ne tik žaliąsias sodo ir daržo atliekas, tačiau ir augalinės kilmės virtuvės atliekas, vaisių ir daržovių lupenas, kavos tirščius, arbatos filtrus, kiaušinių lukštus, kitas lengvai suyrančias medžiagas – popieriaus bei kartono gabalėlius, nedažyto medžio atraižas.
„Dažnas reiškinys rudenį – obuolių krituoliais nukloti sodai, kurie įprastai taip pat keliauja į komposto ruošinį. Tokiu pagrindu paruošta trąša gali atnešti daugiau žalos nei naudos, kadangi kartu su obuoliais suaktyvėja puvimo procesai, šutimas, padidėja dirvos rūgštingumas“,– sakė D. Skrupskelienė.
Taip pat kompostavimui netinka ligų pažeisti augalai, gyvulinės kilmės atliekos, daugiametės ir sėklas subrandinusios piktžolės, termiškai apdoroti vaisia bei daržovės, citrusinių vaisių žievės.
„Jei komposto krūva nėra per maža, piktžoles ar užkrėstus augalus taip pat galite mesti, tačiau reikėtų užtikrinti, jog temperatūra krūvoje pakiltų iki 70 ⁰C laipsnių. Esant tokioms sąlygoms visi kenksmingi organizmai yra pasmerkti žūti, padidėja kompostavimo proceso efektyvumas“, – patarė A. Juknevičius.
Atliekos priimamos ir sutvarkomos nemokamai
Nenorintys ar neturintys galimybės kompostuoti, aplinkos tvarkymo darbų metu susikaupusias žaliąsias atliekas gali pristatyti į specialias kompostavimo aikšteles, kuriose lėčiau yrančios organinės atliekos, pavyzdžiui kankorėžiai ar gilės, priimamos ir sutvarkomos nemokamai.
Žaliąsias atliekas patariama dėti į tvirtus maišus ar kitą sandarią tarą, kad šios nesusimaišytų su kitomis buitinėmis atliekomis ir netaptų našta atliekų tvarkytojams.
„Galiu drąsiai teigti, jog daugėja žmonių, kurie suvokia žaliųjų atliekų tvarkymo svarbą ir pagal savo galimybes rūpinasi atliekų tvarkymu – kompostuoja arba atveža mums. Dažniausiai tai yra namų gyventojai, kurių aplinkoje nėra tinkamų sąlygų komposto gamybai arba neturi kur šią organinę trąšą panaudoti, – pastebėjo A. Juknevičius.
Jo teigimu, individualių namų savininkai yra linkę žaliąsias atliekas naudoti kaip pagrindinę žaliavą kompostui arba, pavyzdžiui, nupjautos žolės liekanomis uždengti augalų ūglius. Toks sprendimo būdas padeda palaikyti dirvos drėgmę, apsaugo augalą nuo žalingo aplinkos poveikio, o pūdama žolė netgi tampa trąša. Todėl žaliųjų atliekų naudojimas pagal savo poreikius, visada yra naudinga išeitis ir praktiškas atliekų tvarkymo būdas.
Gresia baudos
„Aplinkosaugos taisyklių nepaisantiems gyventojams gresia ir piniginės baudos, pasitelktos kaip skatinamoji priemonė didinti gyventojų atsakingumą, sprendžiant jų gyvenamojoje aplinkoje susidarančių atliekų šalinimo dilemą“, – teigė D. Skrupskelienė.
Gyventojams skiriamos baudos:
Už žolės, nukritusių medžių, lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidėjams gresia iki 230 eurų bauda.
Už ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą piliečiai gali būti baudžiami beveik 300 eurų bauda.
Už priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidimus, sukėlusius miško gaisrą arba jo išplitimą, gresia didesnė kaip 1100 eurų bauda.
