Kiemą puošia negyvi gyviai
Pasvalio rajono Pušaloto seniūnijos Deglėnų kaimo pakraštyje esanti nedidukė 47 metų Danutės Kareivienės sodyba jau kuris laikas traukia pravažiuojančių ir vietinių akis. Deglėniečiai vis randa progą prasukti pro geltoną medinį namelį ir pasmalsauti, ar į gatvę žvelgiančiame gėlyne neatsirado koks naujas gyvis ar įdomi puošmena.
Dabar čia prie lelijų pilno baseinėlio stovi gandras, ant kranto įsitaisiusios antys, keturkamieniame eglės sausuolyje tupi šarka, vartus saugo pelėda, tarp gėlynų ganosi rudašonis asilėlis, žydinčių augalų pakraščiuose pridygę akmeninių grybų. Tiesa, gyvūnija dirbtinė, bet visa sukomponuota su meile ir džiugina savo kiemą gražinančių šeimininkų širdis.
„Aš čia gimusi ir augusi, bet tėveliai aplinkos grožiui dėmesio neskyrė, neturėjo tam nei laiko, nei noro ar gabumų. Priešais namą vešėjo krūmai. Viskas pasikeitė, kai susiradau draugą, jam čia atsikrausčius pradėjom kiemą puošti“, – namų aplinkos permainomis džiaugiasi D.Kareivienė.
Pasitarnauja paprasti daiktai
Teritorijos puošimo iniciatorius 65-erių Antanas Doveika į Deglėnus atkako iš Žagarės. Vyras visą gyvenimą dirbo vairuotoju, skersai išilgai išmaišė šalį ir matė visokiausių sodybų.
„Dabar esu pensininkas, o Danutė bedarbė, turim laiko, tai ir prisigalvojam, kaip kiemą papuošti“, – aiškina jis.
Pora negali sau leisti daug išlaidauti, tad grožį kuria iš paprasčiausių, kitam dėmesio nevertų dalykų. Papuošti kiemui jie pritaikė protėvių kartoms tarnavusį anglimis kūrenamą geležinį lygintuvą, senų verpimo ratelių ratus, atgyvenusių šviestuvų gaubtus, rumbuotą, drabužiams kočioti naudotą medinę lentą. Kiemą dabina ir ant stovo sumauti lietuviškai ornamentuoti moliniai ąsočiai.
Į seneliams priklausiusią geldą Danutė susodino raudonus bijūnus, didelį bulviakasio krepšį atidavė petunijoms, seni ratlankiai apjuosė serenčius, o kambariniam fikusui tarnavęs medinis vazonas tapo astrų darželiu.
Susitempę iš laukų ir pakelių akmenis Danutė ir Antanas juos supylė į tinklo ritinėlius, taip atsirado akmeniniai stulpeliai gėlių vazonams padėti.
Antanas yra nagingas vyras, moka staliaus ir virinimo darbus. Jis ką tik baigė meistrauti erdvų aštuoniakampį lauko namelį. Jame telpa ilgas kaimiškas stalas su suolais ir dar sočiai vietos šokiams, beliko tik grindis sudėti.
Išorines plačių lentų lauko namelio sienas Antanas papuošė iš geležies strypelių suvirintais ornamentais. Tokiu pat būdu sumeistravo ir vyšnių kekę, gimtosios Žagarės simbolį.
Asilėliui įtaisys brikelę
„Baseinėlyje žydėjo rausvos lelijos, bet kai tik atlėkė bitės ir aptūpė žiedus, nunyko“, – stebisi A.Doveika.
Nuo gatvės matomame gėlyne stovinčiam asilėliui A.Doveika žada padirbinti vežimaitį. Jį šeimininkė prisodins gėlių. Keturkojis čia tam ir pastatytas, kad trauktų žydinčią brikelę.
A.Doveika šmaikštaudamas aiškina, kodėl prie baseino įkurdino gandrą.
„Danutė dar jauna, gal mums gandras ką atneš? Kiekvieniems namams gandras reikalingas“, – plačiai šypsosi jis.
Pora sako, kad jų kiemo puošmenos nepretenduoja į menus, jiedu neturi ketinimų išsišokti, nustebinti ar kaimynus nustelbti.
„Esam paprasti žmonės, kaip suprantam, taip pagal savo skonį puošiamės“, – atviraširdiškai džiaugiasi jie.
Abudu jau pastebėjo, kad kaimynai vis dažniau specialiai praeina pro šalį, ties jų sklypu stabteli, pasižvalgo. Antanui ir Danutei smagu, kad jų triūsas traukia akį, bet svarbiausiai, kad tai, ką sukuria savo rankomis, patiems teikia laimės.
Šaltinis: www.panskliautas.lt
