Respondentų buvo klausiama, ar jie prisiriša prie gyvenamosios vietos ir su kokiomis emocijomis palieka buvusius namus, jei tenka persikelti gyventi kitur.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugumai išsikraustymas kelia teigiamų emocijų: apie 40 proc. apklausos dalyvių, kai teko kraustytis, noriai paliko senus namus, nes nekantravo persikelti į naują vietą, tokia pati dalis respondentų pripažino, kad persikėlė kitur noriai, nors ir jautė seniesiems namams sentimentų. Likusieji tiesiog džiaugėsi, išsikeldami gyventi kitur – senoji gyvenamoji vieta jiems nepatiko arba netiko.
Dažniausia priežastis, kodėl teko keltis gyventi kitur – pasikeitę asmens arba šeimos poreikiai. Daugiau kaip 60 proc. apklausoje dalyvavusiųjų paminėjo, kad kraustėsi į kitą būstą, kai prireikė mažesnio, didesnio, kokybiškesnio – tiesiog kitokio.
Keliolika procentų respondentų persikėlė gyventi į kitą miestą arba šalį. Kas dešimtas nurodė kitas priežastis, tačiau konkrečiai neįvardijo, kokios jos. Apie 6 proc. respondentų buvo priversti ieškotis kito būsto dėl šeimininkų sprendimo esamo būsto nebenuomoti.
Kraustymasis neatsiejamas nuo viso sukaupto turto peržiūrėjimo ir paruošimo išvežti į naują būstą, o tai gyventojams yra vienas iš nemėgstamiausių su kraustymusi siejamų darbų, atskleidė apklausa. 65 proc. respondentų įvardija, kad kraustantis jiems labiausiai nepatinka nešioti daiktus, 53 proc. – juos pakuoti. Apie 20 proc. nemėgsta ieškoti būsto, kuriame galėtų apsigyventi, beveik dešimtadalis baiminasi, kaip seksis įsikurti naujoje gyvenamojoje vietoje.
Žinodami, kad teks apsigyventi kitur, apie 70 proc. gyventojų rinkosi kitą vietovę, nei gyveno iki tol. Nusprendę gyventi kitoje vietoje, prieš persikraustydami dauguma tyrinėja aplinką, kurioje teks gyventi: daugumai nepakanka tiesiog pasidomėti apie vietą, jie iš tiesų nuvažiuoja pasižvalgyti ir apžiūrėti. Būsima gyvenamąja vietove iš anksto visiškai nesidomi vos keli procentai respondentų.
