„Visa mano jaunystė prabėgo dumble. Buvusią pelkę paverčiau lelijomis žydinčiais tvenkiniais ir žaliuojančiu parku. Maniau, kad mano sukurtą parką perims ir toliau puoselės giminaičiai.
O dabar prieš mirtį sužinau, kad visa tai yra valstybinė žemė, kurią kažkas gali privatizuoti. Bet tiktai ne aš“, – verkdama kalbėjo A.Jaronytė.
Nusidriekė turistų maršrutas
Pabiržėje gyvenanti pensininkė išgarsėjo tuo, kad šalia savo namo esančią klampią pelkę pavertė vieta, kurios pasižiūrėti žmonės važiuoja ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio.
Jie atsiliepimų knygoje dėkoja sodybos šeimininkei už sukurtą grožį.
Moteris didžiuojasi garsiais svečiais – Seimo ir Vyriausybės nariais.
A.Jaronytės kambaryje pagarbiai laikoma jos namus aplankiusio tuomečio prezidento Valdo Adamkaus nuotrauka.
Apie nuostabaus parko šeimininkę prieš kelerius metus yra sukurtas Julijos ir Rimanto Gruodžių dokumentinis filmas „Lieknas“.
„Per savo gyvenimą niekur nebuvau išvažiavusi, nepamačiau pasaulio. Vis tą pelkę kasiau kastuvu.
Bet atsitiko taip, kad dabar pas mane važiuoja žmonės iš viso pasaulio“, – kalbėjo moteris.
Prieš 50 metų, būdama 34-erių, ji ryžosi įgyvendinti milžinišką savo pačios sugalvotą projektą – už savo namų kiemo esančioje pelkėtoje teritorijoje pradėjo kasti tvenkinius.
Vietoj pelkės – parkas
Sovietiniais metais Likėnų sanatorijoje dirbusi A.Jaronytė gavo sklypą namui statyti. Daugelį darbų, kad būtų pigiau, ji dirbo pati – šiltino namo sienas, šiferiu dengė stogą.
Moteris šalia namo viksvomis ir menkaverčiais medeliais apaugusiame liūne ieškodavo sausuolių krosniai kūrenti.
Kartais eidama per pelkę įsmukdavo į ją kone iki pažastų.
Tuomet A.Jaronytė nusprendė nutiesti taką per kemsynus.
Pradėjusi šį nemoterišką darbą, ji nebesustojo.
Kasdien keldavosi anksti rytą ir kastuvu kasdavo pelkę. Vienas jos vietas pagilindavo, o tai, ką iškasdavo, pylė ant duobės kranto.
Taip pamažu atsirado tvenkiniai, o šalia jų parkas – medžius, daugiausia beržus, A.Jaronytė taip pat sodino pati.
Parkui suklestėti prireikė ne vieno dešimtmečio. Moteris buvo įsitikinusi, kad puoselėja savo sodybą. Valdžia jai davė leidimą šeimininkauti sutvarkytame žemės sklypelyje.
Atėjus nepriklausomybei A.Jaronytė sutvarkytą sklypą privatizavo už investicinius čekius.
Dabar moters rankomis iškastuose tvenkiniuose žydi beveik dešimties rūšių lelijos, sode – per šimtą rūšių tulpių, o kur dar kitokie įvairiausi šeimininkės puoselėjami augalai.
Unikali, nepaprastą istoriją turinti A.Jaronytės sodyba yra įtraukta į Biržų krašto turistinius maršrutus.
Puoselėjo ne savo žemę
Neseniai senolė savo kieme pamatė vaikštinėjančius svetimus žmones.
Jie kažką matavo. Išėjusi į kiemą pensininkė pasiteiravo, ką svečiai matuoja jos žemėje.
Jie pasakė atliekantys gretimo sklypo geodezinius matavimus, tikslinantys teritorijos ribas: „O ši žemė jums nepriklauso, ji yra valstybinė.“
Unikalių tvenkinių ir parko šeimininkei pakirto kojas.
Moteris viliasi, kad dabartinė valdžia įvertins jos viso gyvenimo triūsą ir leis nusipirkti tą 29 arų sklypelį – dalį parko, kuris ankstesnės valdžios jai buvo žodžiu atiduotas, bet dokumentai, kaip dabar paaiškėjo, nesutvarkyti.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus vedėja Aldona Stankevičienė sakė, kad A.Jaronytei ankstesnių valdžių atstovai buvo davę žodinį leidimą dirbti ir tvarkytis kiek didesniame nei 60 arų žemės plote.
Dalį šio sklypo, apie 32 arus, A.Jaronytė privatizavo už investicinius čekius.
Kita dalis liko tik atmatuota, parengtas jos planas, tačiau sklypas registre nebuvo įregistruotas ir liko neprivatizuotas.
Gina valstybės interesus
Tarnybos vadovė patikino, kad bus ieškoma galimybės A.Jaronytei išnuomoti šį valstybinės žemės sklypą laikinai naudoti.
Toks leidimas paprastai suteikiamas vieniems metams, o jiems prabėgus vėl pratęsiamas.
„Nežinau, kodėl A.Jaronytė nesusitvarkė žemės nuosavybės dokumentų. Bet tas 29 arų sklypas yra valstybinė žemė.
Mes privalome ginti valstybės interesus. Nėra jokio įstatyminio pagrindo leisti A.Jaronytei nusipirkti šį žemės sklypą. Ji net nėra ūkininkė“, – aiškino A.Stankevičienė.
